Karo šmėkla prie šiaurinės NATO sienos. Rusija ir Suomija ruošiasi blogiausiam

Karo šmėkla prie šiaurinės NATO sienos. Rusija ir Suomija ruošiasi blogiausiam

Rusai stato didžiulę karinę bazę ir plečia geležinkelių infrastruktūrą, jei pasienyje su Suomija kiltų konfliktas su NATO. Tuo tarpu kitoje kordono pusėje Helsinkis skelbia apie milijardo eurų investiciją į geležinkelio liniją į Norvegiją, jei karo metu reikėtų iš ten perkelti karinę įrangą ir amuniciją.

Suomija yra NATO narė jau daugiau nei dvejus metus. O kadangi įtampa tarp Rusijos ir Aljanso šalių nesumažėjo nuo invazijos į Ukrainą pradžios, abi pusės ruošiasi blogiausiam scenarijui – ginkluotam susidūrimui.

Naujoji Rusijos bazė Petrozavodske talpins tūkstančius karių

Petrozavodskas yra įsikūręs prie Onegos ežero šiaurės vakarų Rusijoje. Jis yra maždaug už 180 km nuo sienos su Suomija. Būtent ten – kaip rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis Vakarų žvalgybos tarnybų šaltiniais, – Kremlius planuoja plėsti savo karinę bazę. Joje galės tilpti dešimtys tūkstančių kareivių. Be to, plečiami miesto teritorijoje esantys šaudmenų sandėliai, taip pat vietinė geležinkelio infrastruktūra.

Vakarų analitikai atkreipia dėmesį, kad rusai tiesia naujas geležinkelio linijas palei šiaurines NATO sienas – nuo ​​Norvegijos palei Suomiją iki sienos su Estija, į pietus nuo Sankt Peterburgo. Be to, ten esanti Leningrado karinė apygarda bus gerokai sustiprinta personalu. Vakarų tarnybų teigimu, čia dislokuotų brigadų dydis bus patrigubintas iki 10 000 vyrų divizijų.

Rusijos karo ekspertai tiesiai šviesiai teigia, kad tai yra pasiruošimas galimam konfliktui su Šiaurės Atlanto aljansu. 

„Kai kariai grįš (iš Ukrainos – red.), jie atsigręš į šalį, kurią laiko priešu. O pastarojo dešimtmečio logika rodo, kad tikimės konflikto su NATO“, – „The Wall Street Journal“ sakė Ruslanas Puchovas, Maskvoje įsikūrusio gynybos srities analitinio centro Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius.

Svarbu tai, kad karo metu Rusijos ginklų pramonė įgavo didelį pagreitį. Kremlius šiais metais padidino karines išlaidas iki daugiau nei 6 procentų BVP, palyginti su 3,6 procento prieš invaziją. Palyginimui, JAV 2024 m. kariuomenei išleido 3,4 proc. BVP, o Europos Sąjungos šalys – vidutiniškai 2,1 proc.

Milijardų vertės projektas. Suomija ties geležinkelio liniją į Narviką

Kitoje sienos pusėje suomiai taip pat nedvejoja. Praėjusią savaitę pasirodė informacija, kad Helsinkis jau skyrė 20 milijonų eurų planavimo darbams, susijusiems su geležinkelio linijos iš Narviko uosto Norvegijoje per Švediją į Suomiją statybomis. Bendra projekto kaina skaičiuojama milijardais eurų.

Suomijos susisiekimo ministrė Lulu Ranne pripažino, kad linijos statyba yra būtina dėl augančios grėsmės iš Rusijos. Konflikto atveju į Suomiją taip plūstų šarvuočiai, amunicija ir kareiviai.

Linija turėtų eiti nuo Narviko uosto šiaurinėje Norvegijoje per sieną iki Kirunos šiaurinėje Švedijoje. Ji toliau turėtų išsišakoti į dvi atšakas: šiaurinę – vedančią iš Kirunos į Kolarį Suomijoje; ir pietinis – jungiantis Kiruną su Suomijos Baltijos jūros uostu Torniju.

Be to, suomiai turi išspręsti dar vieną brangiai kainuojančią problemą. Kad tiekimo linijos veiktų efektyviai, jie turi sumažinti savo geležinkelių tinklo vėžės plotį iki 1435 mm europinio standarto. Šiuo metu jų plotis yra 1524 mm. Šiuo klausimu Helsinkiui spaudimą daro ir Europos Komisija, ir NATO. Pasirengimas gynybai nuo Rusijos.

Būtų patartina skubėti atliekant šiuos veiksmus. Danijos žvalgyba šių metų vasarį pranešė, kad Rusija bus pasirengusi karui su NATO per penkerius metus, jei pajus, kad Aljansas silpnėja. Savo ruožtu analitikas Mike'as Kofmanas iš Vašingtono analitinio centro „Carnegie Endowment for International Peace“ neatmeta galimybės, kad praėjus dvejiems ar trejiems metams po karo Ukrainoje pabaigos Kremlius gali vykdyti ribotą karinę operaciją prieš vieną iš Baltijos valstybių. Estijai gresia didžiausias pavojus.