Ant chaoso ribos. Prezidentas bijo savo paties kareivių. „Nepasitenkinimo banga gali greitai virsti kažkuo daugiau“

Vakarų vyriausybiniuose sluoksniuose vis labiau sutariama, kad didžiausia Putino problema yra ne susitarimo sąlygos. Tikroji sprendimo užbaigti karą atidėliojimo priežastis – Kremliaus baimė dėl vidinių pasekmių, praneša „Bild“.

Karas tapo neatsiejama Rusijos ekonomikos ir socialinio gyvenimo dalimi. Vokietijos dienraštis „Bild“ pabrėžia, kad ginklų pramonė yra išsipūtusi dėl didžiulių valstybės investicijų, kurios leido šimtams tūkstančių rusų gauti realaus pelno iš konflikto. Daugeliui žmonių tai tiesiog pelningas užsiėmimas.

Karo veiksmų pabaiga reikštų smurtinį šios sistemos nutraukimą. Tuo tarpu Rusijos ekonomika, nepaisant nuolatinio naftos dolerių srauto, pradeda silpnėti. Gamyba mažėja praktiškai visuose sektoriuose – nuo ​​maisto ir anglių iki mašinų gamybos ir metalurgijos. Ekonomistai vis drąsiau kalba apie įžengimą į recesiją.

Tačiau ne skaičiai, o žmonės gali tapti didžiausiu iššūkiu Putino režimui. Kremlius baiminasi dešimčių tūkstančių karo veteranų sugrįžimo iš fronto, pažymi „Bild“. Mėnesių mėnesiais jie uždirbdavo gerokai daugiau nei vidutinis rusas, taip pat ir dėl vienkartinių įdarbinimo premijų, kurios galėjo siekti iki 40 000 eurų.

„Putinui susidoroti su po karo grįžtančiais veteranais tikriausiai bus iššūkis“, – dienraščiui sakė Margarete Klein, Rusijos ekspertė iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto.

Pasak „Bild“, tai reiškia, kad „karui pasibaigus, daugelis Rusijos kareivių – kai kurie iš jų labai žiaurūs, traumuoti vyrai – grįš į dažnai skurdžius regionus, kur jų laukia menkai apmokamas darbas“. Nusivylimas, neišsipildę lūkesčiai ir perspektyvų trūkumas yra sprogstamasis mišinys.

Maskva žino, kad nepasitenkinimo banga gali greitai virsti kažkuo daugiau. Jau dabar, kaip pažymi „Bild“, smurtinių nusikaltimų skaičius Rusijoje išaugo. Ekspertai perspėja, kad kai kurie veteranai gali pasekti tų, kurie įstojo į organizuoto nusikalstamumo gretas po karų Afganistane ir Čečėnijoje, pėdomis.

„Tikrai yra pavojus, kad kai kurie iš jų pateks į nusikalstamas struktūras. Ypač jei valstybė negali jų kontroliuoti ar apdovanoti“, – sako Klein.

Todėl – kaip pabrėžia Vakarų analitikai – tikroji priežastis, kodėl Putinas nenori baigti karo, nebūtinai turi būti vien geopolitinis žaidimas. Vidinės destabilizacijos grėsmė užgožia Kremliaus sprendimus. Ne Vakarai ar Ukraina, o jos pačios visuomenė gali pasirodyti esanti pavojingiausias Putino priešininkas.