„Ukraina beginklė. Iškilo grėsmė valstybės egzistavimui“

Kai rusai 2014 m. okupavo Krymą, Ukraina buvo beveik beginklė. Būtent tada, po dešimtmečius trukusio aplaidumo ir korupcijos, ukrainiečiai pagaliau suprato, kad susidūrę su šia grėsme, jie turi skubiai modernizuoti savo kariuomenę. Šiuo metu Ukrainos, kaip valstybės, išlikimas visiškai priklauso nuo stipraus gynybos sektoriaus. Reikia pripažinti, kad ukrainiečiai turi kuo didžiuotis – nors Vakarų ginklų įsigijimo ciklai trunka net kelerius metus, jie sugeba greitai paversti projektus veikiančiais ginklais. Šiuo metu Ukraina pagamina iki 200 tūkst. bepiločių orlaivių per mėnesį.

Vladimiro Putino 2022 m. vasario mėn. surengta „specialioji karinė operacija“ turėjo kelis nurodytus tikslus, įskaitant rusakalbių Donbaso regiono gyventojų „išgelbėjimą nuo genocido“, Ukrainos „demilitarizavimą ir denacifikavimą“ bei užtikrinimą, kad ji išliktų neutralia valstybe už NATO ribų. V. Putino tikslas demilitarizuoti Ukrainą toli gražu nepasiektas, o jo invazija tiesiogine prasme pavertė šalį viena labiausiai ginkluotų karinių valstybių Europoje.

Po Rusijos invazijos Ukrainos karinė transformacija įžengė į naują etapą. Uniformuotų vyrų ir moterų skaičius išaugo iki maždaug 1 milijono karių, todėl Ukrainos kariuomenė yra didžiausia Europoje. Karius remia šalies gynybos pramonė, kuri per pastaruosius trejus metus labai padidėjo ir dabar sudaro apie 40 procentų šalies kariuomenės poreikių.

Per pastaruosius šešis mėnesius, po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, dar labiau sustiprėjo didesnio karinio savarankiškumo poreikis. Amerikos prezidentas aiškiai pareiškė, kad neketina teikti Ukrainai nuolatinės karinės paramos. Vietoj to, numatytas planas, kaip sumažinti bendrą Amerikos dalyvavimą Europos saugumo užtikrinime. Šis radikalus JAV gynybos politikos pokytis tik sustiprino pradinį Ukrainos sprendimą plėsti savo vidaus gynybos pramonę.

Koncentruodamasi į gana paprastus ir nebrangius gynybos technologijų sprendimus, Ukraina sėkmingai sumažino atotrūkį nuo Rusijos, nepaisant didžiulio Kremliaus pranašumo darbo jėgos, ugnies galios ir bendrų išteklių atžvilgiu.

Ukraina tapo pasauline lydere dronų srityje. Šalies naudojami nebrangūs bepiločiai (FPV) pamažu keičia šiuolaikinio mūšio lauką ir, kaip pranešama, dabar sudaro apie 80 procentų visų kovinių operacijų RF aukų.

Ukrainoje vietinių dronų gamyba auga neįtikėtinu tempu. Pasak gynybos viceministro Ivano Havryliuko, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu gauna apie 200 tūkst. dronų per mėnesį, tai yra 10 kartų daugiau nei prieš metus. Kyjivas taip pat sparčiai kuria nemažai papildomų novatoriškų karinių technologijų, tokių kaip karinio jūrų laivyno dronai, robotų sistemos ir sparnuotosios raketos.

Dėl gerokai išplėstų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir novatoriško gynybos technologijų sektoriaus šalis yra svarbi Europos partnerė.

Europos šalys jau investuoja į Ukrainos gynybos pramonę tiek kaip vyriausybės rėmėjos, tiek kaip privataus sektoriaus investuotojos. Tikimasi, kad ši veikla artimiausiu metu sustiprės, nes ukrainiečiai ir jų Europos sąjungininkai pamažu pripažįsta, kad jų kolektyvinis saugumas ateityje priklauso nuo glaudesnės partnerystės. Rusijos invazija privertė Ukrainą tapti viena iš svarbiausių karinių galių ir pirmaujančių gynybos technologijų kūrėjų. Ši pozicija, regis, garantuoja šaliai vietą Europos saugumo hierarchijos centre ilgus metus.