Putinas sugalvojo, kaip atplėšti Ukrainą nuo Europos ir JAV

Gegužės 10 d. Kyjive Europos šalių ir Ukrainos lyderiai susitarė dėl visiškų, besąlyginių ir visapusiškų paliaubų nuo gegužės 12 d. mažiausiai 30 dienų. Tačiau Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė pareiškimą apie tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas gegužės 15 d. Stambule.

Politikos technologo Olego Posternako teigimu, Kremlius taip bando išvengti Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos vadovų paskelbtų 30 dienų paliaubų.

Pasak eksperto, jei situacija būtų palanki Putinui, jis veiktų grynai kariniais metodais, neatsižvelgdamas į Jungtinių Valstijų ar Europos poziciją. Tačiau dabar Rusijos diktatorius negali įgyvendinti ankstesnės savo įtakos strategijos, nes yra priverstas atsižvelgti į Donaldo Trumpo reakciją, spaudimą iš Europos ir Ukrainos reikalavimus.

„Pagrindinis Putino motyvas yra tas, kad jei jam viskas klostytųsi gerai ir viskas jam tiktų, jis veiktų ne žvelgdamas į JAV ar Europą, o ne „išsidirbinėtų“ kariniais metodais“, – pabrėžė politikos technologas.

Posternakas pabrėžia, kad ši situacija sukausto Putiną ir verčia jį ieškoti galimybės išvengti nuo Vakarų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europą, įtakos.

Tuo pačiu metu jis mano, kad Putinas nori laimėti laiko sutelkti pajėgas, taip pat atplėšti europiečius ir amerikiečius nuo Rusijos ir Ukrainos susitarimo.

Posternakas mano, kad dalis Trumpo administracijos gali šias derybas vertinti kaip galimybę išvengti atsakomybės už taikos iniciatyvos žlugimą.

Ukraina, anot eksperto, gali rizikuoti ir sutikti su derybomis, tačiau turėtų atsižvelgti į ankstesnes Minsko ir pamokas. Posternakas taip pat pabrėžia Europos partnerių dalyvavimo derybose svarbą, nes būtent jie gegužės 10 d. Kyjive išreiškė aiškius reikalavimus Putinui.

Be to, jei Kremlius siūlo į derybas įtraukti Braziliją ir Kiniją, Ukraina taip pat turėtų išplėsti savo delegacijos sudėtį.