„Mirties prekeiviai. 770 000 000.“ Žinia plinta kaip žaibas

Nuo 2022 m., kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, Ukraina užsienio tarpininkams iš anksto sumokėjo 770 mln. dolerių už ginklų pristatymus, kurie niekada nebuvo užbaigti.

Apie tai pranešė „Financial Times“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos vidiniais dokumentais, teismo medžiaga ir interviu su dešimtimis gynybos pirkimų dalyvių.

Taigi, per pirmąsias savaites po invazijos pradžios Ukraina susidūrė su kritiniu šaudmenų trūkumu – jų pakako tik dviem karo mėnesiams. Siekdamas skubiai papildyti atsargas, Kyjivas sustabdė standartines viešųjų pirkimų procedūras ir pradėjo dirbti su užsienio tarpininkais, įskaitant mažai žinomas privačias įmones.

Kai kurios įmonės gavo išankstinius mokėjimus, bet niekada nepristatė produktų, teigia FT. Kitais atvejais ginklai buvo tiekiami išpūstomis kainomis arba prastos būklės. Vien per pirmuosius trejus karo metus Ukraina tokiems sandoriams išleido beveik 770 mln. dolerių, o tai sudaro 10 proc. metinio ginklų pirkimo biudžeto (6–8 mlrd. dolerių).

„Ginklų prekeiviai yra mirties prekeiviai. Jie pragmatiški, ciniški ir dirba pagal principą: „Pirk – arba parduok priešui“, – komentuodamas rinkos specifiką sakė buvęs gynybos ministras Aleksejus Reznikovas.

Kai kurie su pirkimais susiję Ukrainos pareigūnai teigia, kad tarpininkai leido įsigyti šaudmenų iš šalių, kurios nenorėjo reklamuoti savo tiesioginės paramos Ukrainai. 2022 m. smarkiai išaugus sovietinių ginklų paklausai, tai tapo vieninteliu greitu būdu gauti tai, ko jums reikia.

Pasak A. Reznikovo, tuo metu Europos gamintojai per metus pagamindavo apie 600 tūkstančių sovietinio stiliaus sviedinių, kurių būtų pakakę tik mėnesiui karo laiko. Tuo pačiu metu Rusija kas mėnesį pagamino 1,8 mln. sviedinių. Dėl trūkumo, anot FT šaltinių, sovietinio kalibro šaudmenų kaina per šešis mėnesius išaugo keturis kartus.

O kas dabar vyksta? O dabar Ukrainos valdžia bando susigrąžinti dalį išleistų pinigų. Gynybos ministerijos duomenimis, Ukraina per teismus reikalauja grąžinti 309 mln. dolerių. Dar 460 mln. dolerių planuojama grąžinti per ikiteismines derybas.

Kai kurie sandoriai įstrigo tarptautiniuose arbitražo teismuose Londone ir Ženevoje.

Kai kurie tiekėjai dėl nesėkmių kaltina Ukrainos pareigūnus ir pačias valstybines įmones, nurodydami vidinius konfliktus ir korupciją. Kai kurios sutartys jau yra tiriamos. Keletas aukštų Ukrainos pareigūnų, kurie prižiūrėjo viešuosius pirkimus, buvo atleisti, o kai kuriems buvo pateikti kaltinimai korupcija.