„200. Rusija siunčia naikintuvus. Įbauginti“

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų sankcionuoti visus vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui priklausančius laivus.

„Tikrai būtų geras sprendimas sankcionuoti visą šešėlinį laivyną, nes net ir padidinus laivų skaičių 17-ame sankcijų pakete, jis vis tiek nėra pakankamas, nes mes kalbame apie pora šimtų laivų iš, matyt, tūkstančio laivų, tas skaičius turi būti didinamas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po su susitikimo su Norvegijos gynybos ministru sakė D. Šakalienė.

ES praėjusią savaitę patvirtino 17-ąjį sankcijų paketą, kuriuo, be kita ko, ribojamas Rusijos šešėlinis laivynas. Į juodąjį sąrašą numatyta įtraukti dar apie 200 naftos tanklaivių, naudojamų Rusijos naftos eksporto apribojimams apeiti.

Anksčiau į sankcijų sąrašus buvo įtraukta apie pusantro šimto laivų.

BNS rašė, kad Estijos karinės jūrų pajėgos praėjusią savaitę bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.

Tačiau rusišką naftą gabenantis laivas nepakluso įsakymams ir išplaukė iš Estijos ekonominės zonos.

Pareigūnai teigia, kad tanklaivį lydėjo Rusijos naikintuvas, kuris galop mažiau nei minutę buvo įskridęs į Estijos oro erdvę.

„Šita situacija rodo, kad Rusija imasi naujų veiksmų, pagal tai, ką mes matėme Estijoje, situacija su naikintuvu, kai buvo atsiųstas naikintuvas įbauginti ir, matyt, informacinę operaciją vykdyti, (...) rodo tą pačią tendenciją, kad Rusija vis labiau didina spaudimą, (...) Rusija eilinį kartą testuoja ribas ir tas testavimas tampa kietesnis“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

„Baltic Sentry naudojasi tuo mandatu, kurį turi, ir jis neleidžia imtis papildomų veiksmų, ir tik nacionalinės valstybės gali imtis tam tikrų veiksmų. Kai kalbame, ką mes šiuo metu galime daryti, tai yra žvalgyba, informacijos apsikeitimas, veiksmų koordinavimas, jeigu norėtume kokio nors papildomo mandato, tai yra kito lygio diskusijos“, – sakė D. Šakalienė.

Kaip anksčiau skelbė BNS, Lietuva, Norvegija ir aštuonios kitos Europos valstybės praėjusią savaitę pasirašė memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje.

Jame numatoma stiprinti bendradarbiavimą siekiant didinti jūros dugne nutiestų kabelių ir vamzdynų atsparumą, užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, vykdyti povandeninę stebėseną, plėsti greito remonto pajėgumus.