Maža sala netoli Lietuvos. Putinas nukreipė savo ataką prieš NATO (Video)

Kodėl Hyjuma tokia svarbi Rusijai?

Sovietmečiu Hyjuma buvo uždara karinė zona. Sovietų valdžia ten pastatė raketų bazes ir kitus gynybinius statinius, o gyventojai buvo išvaryti. 1991 m. Estija vėl tapo nepriklausoma ir žmonės grįžo į salą.

64 metų teisininkas Ainas Tähistä veda ekskursijas po salą, kurioje vis dar išlikę abiejų pasaulinių karų bunkerių ir karinės įrangos liekanos. Vien muziejuje esantis žemėlapis, kuriame pažymėtos įsimintinos Hyjuma saloje vykusių mūšių vietos, leidžia susidaryti vaizdą apie žiaurius laikus, kuriuos patyrė ši sala.

Tähistä mano, kad Rusijos kareiviai ilgai negalės išlaikyti salos dėl atsargų trūkumo. Tačiau jis mano, kad tokia situacija apskritai neturėtų susidaryti. Nes Rusiją susilpnino karas Ukrainoje, o jei sankcijos šaliai išliks ir stiprės, rusai pritrūks jėgų. Galbūt, svarsto jis, Baltijos šalys turi daugiau patirties su rusais ir nėra taip lengvai įbauginamos kaip likusi Europa.

„Tai, kad Rusija elgiasi ryžtingai, dar nereiškia, kad ji iš tiesų stipri. Visa tai – pasakos“, – sako jis.

55 metų buvęs jūrų pėstininkas Romanas Lukasas neabejoja, kad kitas Putino taikinys gali būti Estija ir Hyjuma sala. Tačiau dabar jis abejoja NATO gebėjimu ir ryžtu ginti sąjungininkus, ypač Trumpo prezidentavimo metu ir ilgų Trumpo ir Putino telefono skambučių metu.

„Mums reikėjo alternatyvos NATO – grynai europietiško karinio aljanso“, – įsitikinęs jis.

Masala scenarijus baigiasi blogai. Po Rusijos išpuolio prieš Estiją NATO narės greitai surengia konsultacijas, kaip reikalaujama pagal NATO sutarties 5 straipsnį, ir nusprendžia neskelbti NATO nepaprastosios padėties. Ji nenori karo dėl salos ir pasienio miesto. Taigi karinis aljansas prarado savo veiksmingumą. Maskvos vadovybė švenčia.

„Netikiu tokiu scenarijumi“, – sako Tähistä.

Tačiau Baltijos šalys sparčiai ginkluojasi. Estija planuoja per ateinančius ketverius metus į gynybą investuoti papildomai 2,8 milijardo eurų. Tai iki 2029 m. padidintų gynybos išlaidas nuo 3,4 % iki maždaug 5,4 % bendrojo vidaus produkto. Pinigai bus investuojami į naujas raketas, modernias oro gynybos ir ryšių sistemas, taip pat į papildomus karius.