Smūginė žinia. „Karas su Lenkija“

Ukrainos pulkininkas įspėja: Rusija jau pradėjo karą su Lenkija

„Fronto linijoje susidarė mirties zona“, – portalui „PolskieRadio24.pl“ sakė Ukrainos atsargos pulkininkas Serhijus Hrabskis. Gegužę buvęs Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas kalbėjo apie vadinamosios mirties zonos atsiradimą, kuri šiuo metu neleidžia naudoti didelių Rusijos armijos masių. Gegužę vykusiame gynybos forume buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pareiškė, kad 15 km atstumu nuo fronto linijos šiuo metu yra vadinamoji absoliučios mirties, visiško sunaikinimo zona. Esmė ta, kad 15 km pločio teritorija šiuo metu yra dronų ir elektroninės kovos sistemų susidūrimo vieta, o klasikinė puolimo operacija tokiomis sąlygomis būtų savižudiška.

„Todėl gegužės pradžioje daugiausia galėjome stebėti priešo veržimąsi link mūsų pozicijų, ir tą patį su Ukrainos daliniais, stumiančiais link Rusijos pozicijų. Tačiau priešo karių yra daugiau, ir tokioje zonoje nė viena pusė negalėjo pasiekti savo tikslų. Dėl sukurtos mirties zonos Rusijos pajėgos, turėdamos bent trigubą pranašumą prieš Ukrainos pajėgas, negali ja pasinaudoti. Štai kaip šiandien atrodo karas mirties zonoje, dronų kare“, – sakė Serhijus Hrabskis.

Svarbiausia – Donecko kryptis

Pulkininkas priduria, kad Rusijos kariai vis dar vykdo arba bando vykdyti užduotis, kurios jiems buvo pavestos prieš trejus metus, pradedant plataus masto invaziją. Jis pažymėjo, kad rusai ryžtingai puola daugiausia keliose fronto srityse, o svarbiausias sektorius jiems yra Donecko kryptis. Tai susideda iš keturių epizodų. Tai, pirma, Novopavlyvkos rajonas, buvusi Kurachivo kryptis, antra, Pokrovsko ir Mirnohrado rajonai, trečia, Toreckas ir ketvirta, Časiv Jaras. Gegužės pradžioje fronto linijoje stebėtos kovinės operacijos buvo sutelktos šioje Donecko kryptyje.

Kaip sako Hrabskis, kitose fronto srityse,  pvz. Charkivo ir Kupjansko kryptimis rusai bandė rasti silpnąsias vietas ir ten prasiveržti. Be to, Rusija norėjo sukurti placdarmą vakariniame Oskilo upės krante, kad būtų sukurtas operacinis gylis. Rusijos pajėgos taip pat bandė užimti Lymaną, apeidamos jį iš šiaurės. Nes, kaip sako Ukrainos pulkininkas, Maskva nori, kad tai taptų logistikos ir vadovavimo centru.

Rusijos armija netoli Sumų regiono

Kariškis priduria, kad nuo gegužės pradžios buvo diskutuojama apie galimą puolimą Sumų srityje. Šioje srityje yra vadinamoji pilkoji zona. Užima dalį Sumų srities, dalį Kursko ir Belgorodo sričių Rusijos Federacijoje. Tai taip pat galima pavadinti buferine zona.  Ukraina bando išplėsti šią zoną iki Kursko ir Belgorodo sričių teritorijos, o rusai bando įsiveržti į Sumų sritį. Tačiau anksčiau pajėgų ir priemonių pakako vykdyti karines operacijas šioje zonoje iki 10 kilometrų gylio, pabrėžia kariškis.

„Mirties zona „išplauna“ Rusijos pajėgas ir išteklius“, – apibendrino pulkininkas. Jis pridūrė, kad, žurnalistų vertinimais, jei Rusija tęs puolimą tokiu pat tempu, ji okupuos Ukrainą „iki 2256 m., prarasdama 101 milijoną karių“. Šiuo metu vyksta išsekimo, išteklių išsekimo karas, kuris, žinoma, gali pasikeisti. Pulkininkas šiuo metu nemato jokių galimybių taikiai išspręsti šį karą; šalys yra labai toli nuo bet kokių praktinių sprendimų.

Būtina stebėti situaciją Baltarusijoje

Kariškis taip pat pabrėžia, kad situacija Baltarusijoje yra pavojinga – kalbama apie Maskvos kontrolę šalyje. Tai kelia didelę grėsmę Lenkijai ir Baltijos šalims. Nors Ukrainos fronto pavyzdys rodo, kad kol kas rusai negali vienu metu veržtis į priekį dviem operacinėmis kryptimis, net ir tos pačios kampanijos metu. „Tačiau negalime atsipalaiduoti ir pamiršti tokios grėsmės“, – priduria jis. Nes rusai, kaip patys sako, žaidžia ilgą žaidimą. Ir šios ilgos rungtynės prieš Lenkiją ir Baltijos šalis tęsiasi jau seniai“, – pabrėžia karininkas.

„Jei šiandien kalbame apie migracijos krizę, nukreiptą prieš Baltijos šalis, prieš Lenkiją, man, kaip kariui, tai akivaizdžiai yra operacija, kuria siekiama infiltruoti nepageidaujamus teroristinius elementus į Europos Sąjungos šalių teritoriją. Atsižvelgiant į tai, karas su Lenkija prasidėjo ne šiandien, ne vakar. Tai prasidėjo labai seniai“, – atkreipė dėmesį kariškis.

Tai susiję su vienu iš šio karo elementų, vadinamuoju infiltravimusi, sako pulkininkas. Jis priduria, kad į Lenkiją, per Ukrainą, taip pat atvyksta buvę Rusijos piliečiai, turintys Lenkijos pilietybę arba nuolatinę gyvenamąją vietą. Ir Ukrainos pusė neturi jokios priežasties juos sulaikyti. O Rusija, anot jo, siekia sukurti agentų tinklą teroristiniams išpuoliams vykdyti. Jo nuomone, kyla grėsmė sukurti teroristinį Rusijos, įskaitant Vokietiją, agentų tinklą.

Kaip pabrėžia karininkas, padėtį Baltarusijoje reikia atidžiai stebėti. Esmė ta, kokios pajėgos juda po jos teritoriją, neva vykdydamos pratybas. Ar Rusijos kariai po manevrų paliks Baltarusiją? Be to, anot kario, vyksta Rusijos karinių bazių stiprinimas Karaliaučiaus anklavo teritorijoje. Tai daroma taip pat ir per Baltijos jūrą. Tai primena apie grėsmę Suvalkų koridoriui.

„Dar vienas nerimą keliantis padėties blogėjimo ženklas – Baltarusijos teritorijoje kuriama karinė infrastruktūra, kuri veiks arba jau veikia Rusijos Federacijos interesais. Baltarusiją okupavo Maskva, Rusija ten kontroliuoja visas gyvenimo sritis“, – atkreipia dėmesį karininkas.

Jis priduria, kad Ukraina apsupo savo sienas minų laukais ir atskyrė save nuo Baltarusijos inžineriniais įtvirtinimais. Jis atkreipia dėmesį, kad grasinimų NATO šalims neigimas būtų „nepriimtinas nusikaltimas“. Sunku nuspėti, kas nutiks, – pabrėžė pulkininkas. Dėl ekonominių problemų Rusija gali nebegalėti kovoti dar vieno karo. Bet ji gali rizikuoti, ir tam reikia būti pasiruošus.