Rusija dislokavo prieš Latviją armiją. Kas vyksta?

Rusai tęsia Leningrado karinės apygardos kūrimo procesą, kurioje dislokuoja keletą motorizuotųjų šaulių divizijų, anksčiau nedalyvavusių karo veiksmuose prieš Ukrainą – 116-ąją, 72-ąją, 74-ąją ir 86-ąją. Šios divizijos šiuo metu de facto nukreiptos prieš Latviją, kurios ginkluotąsias pajėgas sudaro tik 6600 aktyviosios tarnybos karių ir 16 000 rezervistų.

Be to, Kremlius iš esmės vykdo Baltarusijos kariuomenės mobilizaciją, kuri teoriškai galėtų dalyvauti ir mūšiuose Baltijos regione. O tai savo ruožtu tiesiogiai rodo, kad Rusijos Federacija gali ruošti išpuolį prieš Latviją.

Ši perspektyva išdėstyta Amerikos analitinio centro „Jamestown Foundation“ staipsnyje, ir tai yra straipsnis, vertas ypatingo dėmesio. Šios institucijos autoriai ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos kariai, nusitaikę į Baltijos šalis, demonstruoja naujų ginklų įsigijimą, ypač ratinių savaeigių pabūklų „Malva“ arba Šiaurės Korėjos artilerijos sistemų, kurios teoriškai yra naudingesnės rusams mūšio lauke Ukrainoje.

Be to, 2024–2025 metais Baltarusija staiga suintensyvino karinės infrastruktūros atkūrimo procesą pasienyje su Latvija, visų pirma, pradėjo ten esančių ginklų saugojimo bazių auditą ir reguliariai rengė rezervistų susirinkimus.

Visa tai atrodo kaip „klasikinis“ pajėgų sutelkimas pagrindinėje puolimo kryptyje, laikantis Rusijos karinės doktrinos.

Jei Kremlius nuspręs pulti Latviją, greičiausiai pagrindinis tikslas pirmajame karo etape bus užimti Daugpilio ir Rezeknės miestus, o tada, apeidami Rytų Latgalą, rusai galės vykti iš Rezeknės į Preilius ir galiausiai į Jelgavą, pasinaudoję vietiniu greitkeliu A6 ir geležinkelio susisiekimu.

Jei toks planas bus įgyvendintas, Rusijos armija galės patekti į operacinę erdvę ir sukelti tiesioginę grėsmę Latvijos sostinei Rygai ir visoms NATO komunikacijoms Baltijos regione. Tokiu atveju Rusijos armija gali atkurti Vermachto operacijos „Doppelkopf“ ir sovietų kariuomenės Šiaulių operacijos logiką, kurios abi vyko Baltijos šalyse 1944 m. ir buvo paremtos logika, pagal kurią pirmiausia kontroliuojami transporto ryšiai, o tik po to – tiesioginis didelių miestų užėmimas.

Tuo pačiu metu rusai gali siekti ir tikslo pademonstruoti valstybės valdžios žlugimą Latvijoje, kuriam, visų pirma, gali būti panaudotos elektroninės karo priemonės ir smūgiai į šalies kritinę infrastruktūrą.

Remiantis „The Military Balance 2024“, Latvijos ginkluotųjų pajėgų sausumos komponentą sudarė apie 5500 karių (įskaitant Nacionalinę gvardiją), iš viso buvo 170 FV107 „Scimitar“ šarvuočių ir 34 XA-300, 59 M109A5ÖE savaeigiai pabūklai, 53 81 mm ir 120 mm minosvaidžiai bei 23 100 mm K-53 patrankos. Taip pat tris mokomuosuis tankus T-55, kurie šiuo metu yra vieninteliai tankai Baltijos šalyse.

Karines oro pajėgas sudarė 500 karių: keturi An-2 ir du UH-60 „Black Hawk“, trumpojo nuotolio RBS 70 sistemos ir 40 mm L/70 „Bofors“ priešlėktuvinės patrankos. NATO kontingentą sudarė beveik 2500 karių, daugiausia iš Kanados (1000 karių), Ispanijos (600 karių), Italijos (370 karių) ir Lenkijos (200 karių).