„Įvyko perversmas.“ Rusijos karinės kolonos įsiveržė į dar vieną šalį (Foto, Video)

Kremlius didina savo karinį buvimą Afrikoje, aprūpindamas Rusijos junginius žemyne ​​sunkiaisiais ginklais ir modernia įranga.

Apie tai pranešė „Associated Press“, remdamasi informuotais šaltiniais ir palydovinėmis nuotraukomis. Visų pirma, anot agentūros, Maskva siunčia tankus, šarvuočius, haubicas, elektroninės kovos sistemas ir kitą brangią įrangą „Afrikos korpusui“, naudodama krovininius laivus.

Remiantis Europos kariniais šaltiniais, gegužę Rusijos laivai „Baltic Leader“ ir „Patria“ pristatė haubicas, elektroninės kovos sistemas ir kitą įrangą į Konakrio (Gvinėja) uostą.

Atvykus krovinys į Malį buvo išsiųstas sausuma – kaip ir sausį, kai panaši įrangos partija jau buvo atvykusi per tą patį uostą.

Malio tinklaraštininko sukurti vaizdo įrašai užfiksavo ilgą karinės įrangos vilkstinę RN5 greitkeliu, vedančiu į Malio sostinę Bamaką. 

Vaizdo įrašai leido AP nustatyti, kad į Malį, be kita ko, atvyko 152 mm artilerijos sistemos ir mažesni pabūklai.

Taip pat matyti BTR-80 šarvuočiai su trikdymo įranga, „Spartak“ šarvuočiai ir kiti šarvuočiai, kai kurie iš jų buvo aprūpinti patrankomis. Krovinyje taip pat buvo cisternų su rusiškais užrašais ir pripučiamų valčių, viena iš kurių su Rusijos vėliava.

Pasak Europos karo pareigūnų, pažangiausia įranga – haubicos ir elektroninės kovos sistemos – greičiausiai skirta ne Malio armijai, o formacijai, žinomai kaip „Afrikos korpusas“.

AP taip pat pranešė, kad korpusas gali gauti orlaivių: palydovinėse nuotraukose matyti bent vienas Su-24 naikintuvas-bombonešis Bamako oro bazėje.

Iki šiol Prancūzijos kariai kovojo su sukilėliais Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje. Tačiau po virtinės karinių perversmų – Malyje (2020 ir 2021 m.), Burkina Fase (2022 m.) ir Nigeryje (2023 m.) – Prancūzija sumažino savo operacijas, o susidariusią tuštumą užpildė Rusijos samdiniai.

Geriausiai žinoma struktūra yra „Vagner“, kuri pradėjo veiklą Sudane 2017 m. ir nuo to laiko išplėtė savo įtaką į kitas regiono šalis, dažnai mainais už prieigą prie mineralinių telkinių.

JT ir Vakarų šalys ne kartą kaltino šią organizaciją įvairiais nusikaltimais ir žmogaus teisių pažeidimais Centrinės Afrikos Respublikoje, Libijoje ir Malyje. Remiantis RAND korporacijos tyrimu, Rusijos kariniai rangovai veikė 33 Afrikos šalyse, o daugumoje jų operacijas kontroliavo „Vagner grupė“.

Po 2023 m. įvykusio „Vagner“ maišto ir Jevgenijaus Prigožino mirties Rusijos vyriausybė reorganizavo savo karinį buvimą Afrikoje. Operacijų kontrolė buvo sutelkta reguliarių struktūrų rankose, o priežiūra perduota naujam subjektui – „Afrikos korpusui“.

Pasak AP, korpusui vadovauja generolas majoras Andrejus Averjanovas, liūdnai pagarsėjusio Rusijos karinės žvalgybos (GRU) 29155 dalinio, kuris ne kartą kaltinamas sabotažu prieš Vakarų šalis, vadas.

2024 m. gruodį Europos Sąjunga įvedė sankcijas A. Averjanovui, pabrėždama, kad daugelyje Afrikos šalių Rusijos kariai remia karines chuntas, kurios į valdžią atėjo po perversmų, o tai destabilizuoja padėtį ir kenkia demokratijai. Šių operacijų finansavimas, kaip teigiama ES sprendime, vykdomas Afrikos šalių gamtos išteklių eksploatavimo sąskaita.