„Labiausiai kentės Baltijos šalys.“ JAV suskaičiavo, kiek kainuotų karas su Rusija

„Bloomberg“ analitikai atliko išsamius skaičiavimus dėl galimo ginkluoto konflikto tarp Rusijos ir NATO poveikio. Remiantis jų prognozėmis, pirmaisiais karo metais pasaulinis BVP gali sumažėti 1,3 proc., o tai reikštų apie 1,5 trilijono dolerių nuostolius.

Ataskaitoje teigiama, kad didžiausią smūgį pajustų Baltijos šalys. Konflikto scenarijaus atveju jų ekonomika vos per vienerius metus galėtų susitraukti net 43 proc.

Ekonomistai perspėja, kad net ir ribotas konfliktas turėtų rimtų pasekmių: masinį gyventojų perkėlimą, kylančias energijos kainas ir didelius sukrėtimus pasaulinėse finansų rinkose.

„Bloomberg“ pažymi, kad Rusija tuo tarpu intensyviai didina ginklų ir šaudmenų gamybą, taip pat plečia karinę infrastruktūrą palei savo vakarines sienas.

Danijos valdžia mano, kad Rusija per ateinančius šešis mėnesius gali pradėti ribotą incidentą su kaimynine šalimi, o reali grėsmė visam Aljansui gali iškilti per dvejus metus.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigia, kad Rusija per ateinančius penkerius metus gali svarstyti galimus išpuolius prieš Aljanso valstybes nares.

Labiausiai tikėtina eskalacijos vieta laikomos strategiškai svarbios Baltijos šalys, besiribojančios su Rusija ir Baltarusija. Kitos šalys, tokios kaip Lenkija, Vokietija, Suomija ir Švedija, taip pat pajustų net ir mažesnio konflikto ekonomines pasekmes.

Pasak „Bloomberg“, tokiu atveju Europos Sąjunga prarastų 1,2 proc. BVP, o papildomai padidėtų valstybės skola. Savo ruožtu Rusijos BVP sumažėtų apie 1 proc.

Nors didelio masto konflikto tikimybė išlieka maža, Europos šalys didina investicijas į saugumą ir remia Ukrainą.

Ekspertai prognozuoja, kad įtampa tarp Maskvos ir Vakarų išliks dar daugelį metų, nepriklausomai nuo to, ar kils atviras konfliktas. Verta paminėti, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tiesiogiai neatsakė į klausimą apie Rusijos išpuolio prieš Aljansą galimybę per ateinančius penkerius metus.

NATO narės susitarė palaipsniui didinti minimalias saugumo išlaidas iki 5 procentų BVP, o galutinis terminas – 2035 m. Savo ruožtu Maskva perspėjo, kad yra pasirengusi imtis prevencinių veiksmų, jei NATO tęs savo planus didinti oro ir raketinės gynybos pajėgumus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė ankstesnius pažadus neplėsti NATO, pabrėždamas, kad Aljansas pažeidė šiuos susitarimus ir sutrikdė ankstesnę jėgų pusiausvyrą.