„Lietuva. Kritinė situacija. Atakuoti tinklai“

Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje dėl perdavimo tinklų avarijos pirmadienį masiškai sutrikus elektros tiekimui, Lietuva kol kas nesvarsto, kaip didinti tinklo saugumą, tačiau papildomų priemonių galėtų imtis ateityje, sako premjeras Gintautas Paluckas.

„Kol kas papildomai priemonių imtis negalime, nes nežinome, kas sąlygojo Iberijos pusiasalio energetinę krizę. Bet po tyrimo, kai matysime išvadas, galbūt galėsime imtis ir kažkokių papildomų priemonių, kurių nenumatėme arba nenuspėjome“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Pirmiausia reikia pasirūpinti prevenciškai, kad tokios situacijos Lietuvoje, o Lietuva susijusi ir su Latvijos bei Estijos elektros tinklais, apskritai nesusiformuotų“, – kalbėjo jis.

Premjero teigimu, Lietuva tiekimo saugumą išbandė ruošdamasi sinchronizuotis su Vakarų Europos tinklais, kai buvo tikrinama, kaip ji veiktų ją atjungus nuo išorinių jungčių su kitomis šalimis, pavyzdžiui, „NordBalt“ kabelio su Švedija.

„Kol kas imtasi visų priemonių, kuriomis buvo galima situaciją sumodeliuoti, netgi ruošiantis BRELL (Baltijos šalių atsijungimui nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos – BNS). Buvo daromos įvairios pratybos“, – pabrėžė G. Paluckas.

Kaip skelbė BNS, antradienio rytą elektros tiekimas Pietų Europos šalyse jau buvo atnaujintas.

Ispanijos aukščiausiasis baudžiamųjų bylų teismas antradienį pranešė, kad tiria, ar sutrikimas buvo kompiuterinio sabotažo aktas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Nors priežastys nežinomos, kibernetinis terorizmas yra vienas iš galimų paaiškinimų, o dėl gyventojams susidariusios kritinės situacijos tapo būtina atlikti tyrimą.