„Tiesioginis smūgis. Lietuvai klius labiausiai“

JAV paskelbtiems muitams jautraus verslo nuotaikos Baltijos šalyse balandį buvo geriausios nuo 2023 metų vidurio, tačiau Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, matomas didžiausias nerimas.

Lietuvos įmonės mažina lūkesčius ir perspektyvas vertina vis atsargiau, remdamasis Europos Sąjungos (ES) verslo ir vartotojų apklausų duomenimis antradienį skelbia bankas „Citadele“.

Tuo metu Estijos verslo lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį per 29 mėnesius, nes šalies ekonomika išlipa iš užsitęsusios recesijos, o Latvijoje optimizmas auga nuosekliai, tačiau be drastiškų šuolių. 

„Lietuva istoriniu požiūriu priklauso nuo eksporto ir pramonės kur kas labiau nei Latvija ar Estija – šie sektoriai generuoja daugiau nei 75 proc. eksporto, todėl Lietuva yra jautresnė išoriniams trikdžiams“, – pranešime „Citadele“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis.

Banko teigimu, Lietuvoje lūkesčiai labiausiai blogėja gumos ir plastiko, metalo gaminių, elektronikos, precizikos, kompiuterinės ir transporto priemonių gamybos srityse.

„Didžiausią įtaką tam daro sumažėję užsakymai iš užsienio partnerių ir pasibaigę trumpalaikiai avansiniai eksporto srautai“, – aiškino V. Žagūnis.

Tuo metu netiesioginį tarifų poveikį galinčiame patirti transporto sektoriuje lūkesčiai išlieka stabilūs, o nekilnojamojo turto (NT) operacijų srityje matomas ryškus sulėtėjimas – balandį fiksuotas žemiausias optimizmo lygis per 12 mėnesių.

Kaip teigė V. Žagūnis, dėl NT sektoriaus inertiškumo tikrasis tarifų efektas gali išryškėti per kitus 2–3 mėnesius, nors dabartinė tarifų pauzė gali padėti lūkesčiams šalyje atsigauti.

Verslo optimizmas gerėja farmacijos, elektros įrenginių, automobilių gamybos įmonėse, kur, anot V. Žagūnio, įmonės geba greičiau prisitaikyti prie besikeičiančios geopolitinės ir tarifinės aplinkos.

Pagal „Citadele“ sudarytą tarifams jautrių sektorių lūkesčių indeksą, pagrįstą Europos Komisijos kasmėnesinių verslo apklausų duomenimis, JAV muitai šiuo metu neturi tiesioginio poveikio euro zonos pramonei.

Nepaisant to, „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad nors tiesioginis smūgis tarifams jautriems sektoriams dar nėra akivaizdus, padėtis tampa vis įtemptesnė.

„Daugumos tarifams jautrių sektorių įmonių lūkesčiai euro zonoje lieka stabilūs, tačiau šis stabilumas yra trapus Negana to, Europos gyventojų pasitikėjimas ekonomika mažėja“, – pranešime sakė A. Izgorodinas.

Anot jo, Vokietijoje transporto įmonės, kurios pirmą šių metų ketvirtį optimistiškai vertino didesnį eksportą į JAV, balandį ženkliai pablogino savo prognozes.

Ekonomisto teigimu, antrąjį metų ketvirtį ES ekonomika patirs sulėtėjimą, o tarifų poveikis tampa papildomu spaudimo šaltiniu gamintojams ir logistikos įmonėms.