„6 000. Padalijo pasaulį. Telkiami žiauriam karui“

Minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo Europoje metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savo klaidų ir atsakomybės nepripažinimas ilgam užkonservavo Rusijos imperinę mąstyseną.

„Puikiai matome, kur ilgalaikis istorijos neigimas, klastojimas ir manipuliavimas ja atvedė šiandienos Rusiją. Negebėjimas pripažinti savo klaidų ir savo atsakomybės ilgam užkonservavo nuodingą imperinę mąstyseną“, – ketvirtadienį Macikuose, Šilutės rajone, kalbėjo prezidentas.

„Vakarykščiai nugalėtojai tapo nepajėgūs gyventi be naujų įsivaizduojamų pergalių, naujo savo skurdžios egzistencijos pateisinimo“, – sakė jis.

Taip šalies vadovas kalbėjo Macikų kaime dalyvaudamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-ųjų metinių minėjime.

„Antrojo pasaulinio karo pabaiga padalijo pasaulį į tuos, kuriems išaušo naujas laisvės rytas, ir tuos, kurie buvo pasmerkti toliau kęsti totalitarinę prievartą. Pastariesiems neliko nieko kito, kaip tik toliau kovoti dėl savo ir artimųjų gyvybės, sveikatos, žmogiškojo orumo“, – sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, Lietuva siekia, kad „praeities nusikaltimai netarnautų kaip šiandienos nusižengimų priedanga“.

„Daugiau negu trejus metus Rusijos žmonės telkiami žiauriam karui Ukrainoje. Tik pati Rusija gali pripažinti savo strateginį ir moralinį pralaimėjimą ir atsitraukti iš visos Ukrainos teritorijos. Tačiau kol karas tęsiasi, mes remiame – ir remsime – Ukrainą. Suprasdami, kad nebaudžiamumas skatina agresorių tęsti nusikaltimus, toliau ieškosime būdų užtikrinti Rusijos teisinę atsakomybę už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Minėjime Macikuose be prezidento dalyvauja ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Macikuose 15 metų veikė nacių ir sovietų totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą. Čia kalėjo daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai.

1941–1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag Luft VI“, kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai.

1944–1946 metais sovietai lageryje kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus.

Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais okupacinė sovietų valdžia įsteigė Gulago Šilutės (Macikų) lagerį, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami Lietuvos piliečiai, tarp jų dvasininkai, kultūros ir švietimo sričių atstovai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo nužudytos – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose. Turimais duomenimis, Macikų lageriuose žuvo apie 6 tūkst. įvairių tautybių žmonių.

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.