Kremlius peržengė ribą. Didelis vokiečių kariuomenės perkėlimas. Jie nedvejodami šaudys į rusus

Rusai metų metus nebaudžiami gąsdina Lietuvą, bet, regis, jie tiesiog peržengė ploną ribą. Pirmą kartą per 80 metų dislokuota Vokietijos kariuomenė NATO rytiniame flange. Daugiau nei 5000 veiksmams pasiruošusių Bundesvero karių skirti veiksmingai atgrasyti Kremliaus imperialistines ambicijas. Jie nedvejodami šaudys į rusus, rašo Lenkijos žiniasklaida.

Rusija atliko savo vaidmenį. Pirmasis toks Vokietijos žingsnis nuo 1945 m.

Tai pirmas toks Vokietijos žingsnis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Bundesvero 45-oji šarvuotoji brigada oficialiai pradėjo tarnybą Lietuvoje.

„Tai mūsų stiprus ryžto ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą signalas“, – pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Inauguracijoje dalyvavo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Jo vizitas į Vilnių yra strateginio Vokietijos politikos posūkio deklaracija.

„Mieli lietuviai, galite mumis pasikliauti. Didžiausią indėlį įneša mūsų kareiviai. Kartu su savo partneriais esame tvirtai įsipareigoję ginti Aljanso teritoriją nuo bet kokios agresijos“, – sakė Merzas.

Lietuva ruošiasi blogiausiam. Didina gynybos išlaidas

Brigada apginkluota „Leopard 2 A8“ tankais, kurie bus suderinami su Lietuvos užsakymais. Tai palengvins bendradarbiavimą ir padidins karinių operacijų efektyvumą. Tuo pačiu metu Lietuvoje vyksta infrastruktūros plėtra – statomos kareivinės, modernizuojami keliai, ilginamos geležinkelio linijos. Visa tai sudaro sąlygas pilnam brigados operaciniam pajėgumui, kuris numatytas 2027 m. pabaigoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė Vokietijos paramos svarbą ir būtinybę toliau stiprinti regiono gynybą. Jis taip pat paskelbė, kad Lietuva kitais metais pasieks 5 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą, kuris turi užtikrinti tinkamą valstybės ir aljanso saugumo finansavimą.

Vokiško naivumo pabaiga. Berlynas rodo naują veidą

Berlyno sprendimas taip pat atspindi Vokietijos gynybos politikos pokytį po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kancleris Merzas, kaip ir jo pirmtakas Olafas Scholzas, įsipareigojo gerokai padidinti karinį biudžetą, net jei tai reikštų didesnę valstybės skolą.

„Susidūrus su grėsmėmis mūsų laisvei ir taikai, dabar turi būti taikomas principas „daryk viską, ką reikia“, – sakė CDU lyderis.

Ekspertai skaičiuoja, kad ateinančiais metais Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti ir perginkluoti reikės apie 400 milijardų eurų, o tai gerokai viršija planuotą 70 milijardų eurų gynybos biudžetą. Tai rodo, kaip rimtai Vokietija žiūri į saugumo iššūkius Europoje.