„Sovietų aparatas grįžta. Gali būti katastrofa“

1972 m. kovą Sovietų Sąjunga paleido zondą Venerai tyrinėti, tačiau dėl raketos gedimo jis liko Žemės orbitoje ir artimiausiomis dienomis grįš į atmosferą.

1972 m. kovą Sovietų Sąjunga paleido zondą „Kosmos-482“ Venerai tirti, tačiau dėl raketos gedimo jis nepasiekė tikslo ir liko Žemės orbitoje. Dabar, praėjus daugiau nei penkiems dešimtmečiams, šis valdymo sutrikimus patyręs aparatas į mūsų planetos atmosferą sugrįš gegužės 7 – 13 d., preliminariai gegužės 10 d. Tačiau tiksliai nežinoma, kur ji nukris. Apie tai rašo „LiveScience“.

Zondas „Kosmos-482“ buvo ambicingos sovietų programos „Venera“, kuria siekta ištirti karštą ir nedraugišką kaimyninės planetos paviršių, dalis. Tačiau dėl raketos gedimo aparatas subyrėjo į dvi dalis. Pagrindinis korpusas grįžo į Žemės atmosferą praėjus 9 metams po paleidimo – 1981 m. gegužės 5 d., o kietasis modulis liko orbitoje, palaipsniui prarasdamas aukštį daugiau kaip 50 metų.

Šio kosminio objekto kritimo trajektoriją tiriantys specialistai teigia, kad jo sugrįžimo į Žemės atmosferą galima tikėtis gegužės 7 – 13 d. Tačiau neįmanoma tiksliai nustatyti vietos, kur jis gali nusileisti. Pasak mokslininko, zondas gali nukristi bet kurioje planetos vietoje tarp 52 laipsnių šiaurės ir pietų platumos, kuri apima didžiules Europos, Azijos, Amerikos, Afrikos ir Australijos teritorijas. Tačiau, remiantis tikimybės modeliu, didžiausia tikimybė, kad aparatas nukris į vandenyną, kaip atsitiko su nesėkminga „Fobos-Grunt“ misija 2011 m.

Rizikuoti žmonių saugumu šiuo atveju tikrai neverta, nors tikimybė, kad zondas sukels katastrofiškų padarinių, yra minimali. Vis dėlto visų akys bus nukreiptos į dangų laukiant šio senojo sovietų palydovo sugrįžimo.

Nyderlandų Delfto technologijos universiteto kosmoso situacijos dėstytojas Marco Langbroegas sakė: „Kadangi tai yra nusileidimo aparatas, kuris buvo sukurtas taip, kad išgyventų skrydį per Veneros atmosferą, tikėtina, kad jis išgyvens grįžimą per Žemės atmosferą ir nusileis sveikas.“

Zondas, kuris sveria apie 495 kilogramus ir yra maždaug vieno metro ilgio, skries maždaug 242 km/h greičiu, todėl jo kritimas bus panašus į meteorito smūgį. Mokslininkas pažymi, kad „rizika nėra didelė, tačiau ji nėra lygi nuliui“.

Specialistai ir toliau stebi zondo judėjimą, ir kiekvieną dieną gaunama vis daugiau informacijos apie jo nekontroliuojamą nusileidimą.