Saulės žybsniai pavojingesni nei manyta anksčiau. Žemės atmosferoje aptikta kažkas keisto

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „JGR Space Physics“, rašo „Space“.

Saulė

Saulė yra didžiulė plazmos sfera, maždaug 110 kartų didesnė už Žemę. Mūsų gimtoji žvaigždė yra paprasta žvaigždė, kurių mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra milijonai.

Saulė yra maždaug už 150 milijonų km nuo mūsų, o viena iš žvaigždės ypatybių yra ta, kad jos paviršiaus temperatūra (maždaug 6000 laipsnių Celsijaus) yra daug žemesnė nei viršutinių Saulės atmosferos sluoksnių temperatūra (daugiau nei 1 milijonas laipsnių Celsijaus).

Atsižvelgiant į tai, kad šilumos šaltinis yra Saulės šerdyje, mokslininkai nežino, kodėl viršutinis žvaigždės atmosferos sluoksnis, vadinamas vainiku (korona), kuris yra toks karštas.

Saulės žybsniai

Vienas iš Saulės aktyvumo požymių yra žybsniai. Tai staigūs, labai galingi energijos ir spinduliuotės išsiveržimai, dažnai lydimi plazmos išmetimo į kosmosą. Žybsniai atsiranda dėl mūsų žvaigždės magnetinio lauko įtakos, kai susitraukia karšta plazma ir įvyksta išsiveržimas.

Galingiausi Saulės žybsniai išskiria apie 1/6 Saulės per sekundę skleidžiamos energijos. Šis energijos kiekis prilygsta elektros energijos suvartojimui pasaulyje per milijoną metų.

Saulės žybsniai neigiamai veikia mūsų technologijas, nes galingi žybsniai sutrikdo radijo ryšį, GPS sistemas ir kartais net elektros tinklus. Saulės žybsnio spinduliuotė Žemę pasiekia maždaug per 8 minutes, o plazmos srautai, kilę kartu su žybsniu, Žemę pasiekia po 2–3 dienų.

Saulės blyksniai skirstomi į penkias kategorijas pagal jų galią: A, B, C, M ir X. Šios kategorijos taip pat turi skaitmeninius žymėjimus, kurie nurodo apytikslį blyksnio galios lygį. A–M kategorijose galia nurodoma skaičiais nuo 1 iki 10, tačiau X kategorijos blykstėms nėra jokių skaitinių apribojimų. Tai yra, gali būti X11 tipo blyksniai ir panašiai.

Naujas mokslininkų atradimas

Tyrimo autoriai pirmą kartą nustatė, kad saulės žybsniai taip pat daro stipresnį poveikį mūsų planetos jonosferai, nei manyta anksčiau.

Mokslininkai nustatė, kad Žemės atmosfera pulsuoja sinchroniškai su Saulės žybsniais. Norėdami prieiti prie šios išvados, mokslininkai tyrinėjo X5.4 kategorijos žybsnį, kuris kilo labai aktyviame Saulės dėmių regione.

Erdvėlaivių gauti duomenys parodė, kad šis labai galingas žybsnis skleidė ritmiškus energijos pliūpsnius maždaug kas 90 sekundžių. Šios emisijos, vadinamos kvaziperiodinėmis pulsacijomis, atsiranda dėl pasikartojančio magnetinio aktyvumo Saulės atmosferoje.

Saulės žybsniai mums pavojingesni nei manyta anksčiau

Išanalizavus palydovų ir antžeminių stočių, stebinčių Saulės aktyvumą, duomenis, paaiškėjo, kad Žemės jonosferoje egzistuoja atitinkami impulsai. Tai buvo elektronų koncentracijos pikai, kurie įvyko vos 30 sekundžių po žybsnio Saulėje.

Ši Saulės aktyvumo ir Žemės atmosferos reakcijos sinchronizacija rodo, kad kosminiai orai labai greitai veikia mūsų planetą. Pasak mokslininkų, tai reiškia, kad vos po saulės žybsnio gali įvykti didelis mūsų technologijų sutrikimas.