<em>Er­dvė­lai­kis – sce­na, ku­rio­je ru­tu­lio­ja­si vi­sa Vi­sa­tos is­to­ri­ja: nuo Di­džio­jo spro­gi­mo, per Paukš­čių Ta­ko ga­lak­ti­kos ir Sau­lės gi­mi­mą, di­no­zau­rų kles­tė­ji­mą ligi Alek­san­dro Ma­ke­do­nie­čio ir elek­tro­ni­nių moks­lo po­pu­lia­ri­ni­mo žur­na­lų. Ne­re­tai pri­du­ria­mas žo­dis kon­ti­nuumas, nuo lo­ty­niš­ko „to­ly­dus, ne­nu­trūks­ta­mas“, ta­čiau kai kur erd­vės ir lai­ko kon­ti­nuumas nu­trūks­ta. Čia įpras­ti fi­zi­kos dės­niai ne­be­ga­lio­ja. Čia lai­kas at­ro­do ki­taip. Čia net­gi ne­ga­li­ma sa­ky­ti „čia“, nes čia nė­ra ir erd­vės. Čia – nie­kur ir nie­ka­da sri­tis. Tai – gra­vi­ta­ci­nis sin­gu­lia­ru­mas.</em>