Žvaigždės ir žvaigždynai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.


Kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos ir virs raudonąja milžine, išsipūtusi ji praris Merkurijų, Venerą, o galbūt ir Žemę. Kai kuriose raudonosiose milžinėse matyti palyginus neseniai – per pastaruosius šimtmečius – prarytų planetų pėdsakai. Prieš keletą metų teleskopu „Zwicky Transient Facility“, esančiu Kalifornijoje, JAV, pastebėtas žybsnis, kuris iš pradžių atrodė kaip būtent tokia planetos pražūtis, kurią stebėti galėjome realiu laiku.


Warwicko universiteto (JK) astronomai aptiko itin retą, kompaktišką ir masyvią dvigubą žvaigždę – dviejų žvaigždžių sistemą, esančią vos 150 šviesmečių nuo Žemės.


Tai ne mokslinė fantastika. Net trijų žvaigždžių švytėjimo apšviesta planeta tikrai egzistuoja ir visai netoli mūsų. Astronomai praneša apie nepaprastą atradimą, kuris rodo, kad viskas yra įmanoma.


2017 ir 2019 metais aptikome pro Saulės sistemą skriejančius tarpžvaigždinius objektus – kūnus, kurie tikrai atkeliavo iš kitų planetinių sistemų. Nors skaičiavimų, kad tokių prašalaičių Saulės sistemoje esama, buvo jau seniai, šios naujienos sukėlė daug didesnį susidomėjimą panašiomis analizėmis.


Aptinkant vis naujų egzoplanetų, daug kalbama ir apie kai kurių iš jų tinkamumą gyvybei. Įprastai tokios kalbos sukasi apie planetas, kurios pačios sukasi aplink žvaigždes, panašias į Saulę, ar šiek tiek blausesnes.


Mokslininkai mano, kad Visata gali būti užpildyta neįprastomis bozoninėmis arba tamsiosiomis žvaigždėmis.


Pirmą kartą du nežinomi objektai buvo aptikti prieš 4 metus, tačiau po naujo stebėjimo jie vis dar lieka paslaptimi.


Astronomijos gerbėjai turės puikią galimybę pasigrožėti retu reiškiniu danguje. Tokia galimybė pasitaiko kartą per beveik 80 metų. Objektas paskutinį kartą buvo matytas 1946 m. vasarį.


Mokslininkai nustatė, kad paslaptingi energijos sprogimai, vadinami greitaisiais radijo sprogimais (angl. fast radio bursts, FRB), gali susidaryti asteroidams atsitrenkus į itin intensyvias mirusias žvaigždes, vadinamas neutroninėmis žvaigždėmis. Tokio susidūrimo metu išsiskiria tiek energijos, kad jos užtektų žmonijos energijos poreikiams patenkinti 100 mln. metų!


Kai sprogsta ryškios žvaigždės, atsiveria įspūdingas reginys naktiniame danguje. Žvaigždžių sprogimai, dar vadinami supernovomis, yra tokie ryškūs, kad pranoksta bet kokios planetos švytėjimą ir beveik prilygsta pilnačiai, teigia portalas „Live Science“. Tačiau, ar tokie sprogimai nėra pavojingi Žemei?


Neutroninės žvaigždės yra kai kurių supernovų sprogimų liekanos, kuriose į keliolikos kilometrų spindulio rutulį sutelpa apie dvi Saulės mases medžiagos. Nors jų žinome ne vieną tūkstantį, kol kas dar daug ko apie jas nesuprantame.