CERN
.


Įsivaizduokite, diena iš dienos gyvenate sau įprastą gyvenimą, kol sužinote, jog kažkur, galbūt net ne mūsų visatoje, yra jūsų klonas. Ir ne šiaip klonas, o visiškai priešingas jūsų dvynys – „anti-jūs“, kuris valgo „anti-maistą“, kvėpuoja „anti-oru“, galbūt rezga „anti-planus“, o ir toji visata yra sudaryta visai ne iš mums pažįstamų dalelių, o jų priešingybių. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tiesa, tačiau ne be išimčių.


CERN, kaip niekur kitur Žemėje, pastebimi beveik šviesos greičiu vykstantys dalelių susidūrimai, ar kabeliai, kurie gali nusidriekti iki Saulės ir atgal. Šioje organizacijoje, turinčioje didžiausią pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratoriją, suteikiamos galimybės tobulėti ir ekonomika besidomintiems studentams.


Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas (KTU MMI) prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1 (angl. Detector Research and Development). Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais. Programoje dalyvauja 160 narių ir programos partnerių.


Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (angl. CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės (CBG) susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta KTU docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita Abakevičienė.


Sugauti neutrinus buvo galima pasitelkus FASERnu detektorių, kuris buvo įrengtas Didžiajame hadronų greitintuve (LHC).


CERN įsikūrusi Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje ir yra vienas didžiausių elektros vartotojų Prancūzijoje.


CERN neseniai pirmą kartą per trejus metus paleido savo Didįjį hadronų greitintuvą ir atrado įdomių naujų dalelių. Tuo pačiu metu daugelis sąmokslo teoretikų nerimavo dėl projekto, teigdami, kad CERN įrenginys kažkaip keičia arba sugadina pačią tikrovės struktūrą.


Ekspertai „atsargiai džiūgauja“ aptikę nestabilių dalelių, kurios neskyla taip, kaip turėtų pagal standartinį modelį.


Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN pasididžiavimas – didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas – yra įrengtas 100 metrų gylyje Prancūzijos ir Šveicarijos teritorijoje.


Vos po dviejų metų narystės didžiausioje pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorijoje CERN Lietuva pasiekė teigiamą narystės įmokų ir išmokų verslui bei darbuotojams balansą. Praėjusiais metais Lietuva iš narystės šioje organizacijoje gavo beveik 50 tūkst. eurų perviršio, rašoma pranešime spaudai.