„Apvaisintas kiaušinėlis tiesiog sėdi ir laukia.“ Kodėl kengūros turi tris vaginas?

Labiausiai tikėtina, kad tai yra prisitaikymas prie negailestingos Australijos aplinkos. Kelios vaginos – ir gimdos, kurių pas kengūras taip pat dvi – leidžia kengūrų patelėms ir visiems sterbliniams bet kuriuo metu susilaukti kelių palikuonių skirtingais vystymosi etapais. Tai padeda padidinti tikimybę, kad vienas iš jų išgyvens iki savo brandos. 

„Jos gali turėti jauniklį, kuris vis dar yra nuo jų priklausomas, bet jau netupi sterblėje, – sako Vašingtono valstybinio universiteto Veterinarijos koledžo docentė dr. Marcie Logsdon. – Jos gali turėti jauniklį, kuris yra sterblėje, ir gali turėti tokį, kuris yra tarsi rezerve ir laukia, kol pradės vystytis.“

Kengūros naujagimis yra nepakankamai išsivystęs ir turi ilgai būti motinos sterblėje – maitintis ir augti, kol bus pasiruošęs išeiti į išorinį pasaulį.

„Per pirmuosius 10 mėnesių jie iš rausvų, raukšlėtų skeletų virsta mažais pūkuotais mielais jaunikliais, kuriuos matote nuotraukose, – sakė Albertos universiteto (Kanada) doktorantė ir kengūrų dauginimosi tyrimų bendraautorė Kelly Forrester. – O paskutinius aštuonis mėnesius kengūrų jaunikliai įlenda ir išlenda iš sterblės, mokosi šokinėti, bet vis dar yra gana liesoki ir nemoka termoreguliacijos... Taigi, 18 mėnesių jų gyvenimas labai priklauso nuo mamos.“ 

Visam tam auginimui sterblėje motinai kengūrai reikia labai daug energijos. „Žindymas labai, labai brangiai kainuoja, – sako M. Logsdon. – Žindymas dažnai kainuoja daugiau nei nėštumas.“

Kai kengūrų gyvenamoje aplinkoje prasideda sausra, jos dažnai negauna pakankamai maisto, kad galėtų tęsti žindymą – ir jų sterblėje esantis jauniklis miršta. Kad perduotų savo genus kitai kartai, jos turi kuo greičiau susilaukti kito jauniklio.

Laimei, nėštumas ir žindymas nesustabdo kengūros rujos arba reprodukcinio ciklo. Bet kuriuo rujos metu kengūros patino spermatozoidas gali patekti į vieną iš dviejų šoninių vaginų ir apvaisinti kiaušinėlį, kuris implantuojasi į tą iš dviejų gimdų, kuri tuo metu nenaudojama. (Nors daugelis kitų sterblinių gyvūnų turi dvigubą penį, kuris padeda siųsti spermatozoidus į abi vaginas, kengūros turi tik viengubą penį). 

Tačiau jei sterblėje jau yra jauniklis, iškyla problema: tam jaunikliui sterblė bus reikalinga 18 mėnesių, o nuo kiaušinėlio apvaisinimo iki kengūriuko gimimo praeina maždaug 30 dienų, teigia K. Forrester. Taigi kengūros kūnas pristabdo kiaušinėlio vystymąsi. 

„Jei jos laukia optimalių sąlygų arba galbūt laukia, kol atsijunkys jaunikliai, apvaisintas kiaušinėlis tiesiog sėdi ir laukia“, – aiškina tyrėja.

Kai jau būna visiškai išsivystęs ir pasiruošęs gimti, pupelės dydžio kengūriukas išlenda pro naują angą. „Centrinė [vagina] ne visiškai susijungia su anga į išorę, kol sterblinių patelė pirmą kartą pastoja, – aiškina M. Logsdon. – Tada ji susijungia ir atsiveria, ir tai yra jų kelias į išorę.“

Keista kengūrų anatomija taip pat gali būti mažo jų palikuonių dydžio priežastis. Dėl evoliucijos keistenybių du kengūrų patelių šlapimtakiai eina per tarpus tarp trijų vaginų. 

„Jei kūdikiai taptų daug didesni, kiltų problemų dėl šios keistos anatomijos, – teigia M. Logsdon. – Tai nėra labai palanki aplinka dideliems objektams įeiti ir išeiti, jei jūsų šlapimo takai tokie.“

Parengta pagal „Live Science“.