Laschampso įvykis. „Galėjo pastūmėti neandertaliečius link išnykimo“

Maždaug prieš 41 000 metų Žemės magnetinis laukas buvo labai susilpnėjęs, ir dėl to labai padidėjo planetos paviršių pasiekianti spinduliuotė. Kai kurie tyrėjai mano, kad vadinamasis Laschampso įvykis galėjo pastūmėti neandertaliečius link išnykimo, o šiuolaikiniai žmonės galėjo apsisaugoti naudodami specialiai pritaikytus drabužius ir ochros kremą nuo Saulės.

Žemės magnetinis laukas driekiasi į kosmosą ir veikia kaip apsauginis skydas nuo kenksmingos spinduliuotės. Magnetiniai poliai paprastai sutampa su šiaurės ir pietų ašigaliais, tačiau kartais jie nukrypsta dėl pokyčių skystame planetos branduolyje. 

„Šios sistemos svyravimai gali lemti Žemės magnetinio lauko stiprumo ir orientacijos svyravimus, tokius, kokie buvo pastebėti per Laschampso įvykį“, – sako Mičigano universiteto atstovas Agnitas Mukhopadhyay. 

Tyrinėdami vulkaninėse uolienose ir nuosėdose išlikusias magnetines žymes, A. Mukhopadhyay ir jo kolegos sukūrė detalią Žemės magnetinio lauko 3D rekonstrukciją Laschampso įvykio metu. Jie rado įrodymų, kad magnetiniai poliai pasislinko ekvatoriaus link, o lauko stiprumas susilpnėjo iki 10 proc. dabartinio lygio.

Pašvaistės, kurias sukuria į aukštesniuosius atmosferos sluoksnius patekusios įkrautos dalelės, paprastai yra matomos tik netoli ašigalių, tačiau per Laschampso įvykį tai galėjo pasikeisti. 

„Pašvaistės turėjo matytis daug platesnėse teritorijose, galbūt net netoli ekvatoriaus“, – sako mokslininkas. 

Susilpnėjęs magnetinis laukas turėjo leisti didesniam Saulės ir kosminės spinduliuotės kiekiui pasiekti Žemės paviršių – ir galėjo pakeisti regionų klimatą.

„Šie aplinkos pokyčiai galėjo paskatinti prisitaikyti žmonių populiacijas, pavyzdžiui, dažniau naudoti apsauginius drabužius ir ochrą siekiant apsisaugoti nuo UV spindulių“, – sako Mukhopadhyay. 

Tyrėjai teigia, kad pritaikytų drabužių gamyba ir rausvos spalvos mineralo ochros naudojimas apsaugai nuo Saulės galėjo suteikti Homo sapiens pranašumą prieš neandertaliečius, kurie, kaip manoma, šiuo laikotarpiu išnyko.

„Senųjų šiuolaikinių žmonių įsiveržimo į Europą ir Laschampso įvykio laikas neabejotinai sutampa, – sako Amy Mosig Way iš Australijos muziejaus Sidnėjuje. – Tačiau tikriausiai būtų per drąsu teigti, kad šiuolaikiniai žmonės turėjo geresnę apsaugą nuo saulės – t. y. pritaikytus drabužius – nei neandertaliečiai, ir kad tai prisidėjo prie jų gebėjimo keliauti toliau nei neandertaliečiai bei vėlesnio dominavimo Eurazijoje.“

Jeilio universiteto atstovė Veronika Waweru teigia, kad esama įrodymų, jog senovės žmonės maždaug tuo metu naudojo ochrą. Pavyzdžiui, Porc-Epic vietovėje Etiopijoje ochros naudojimas užfiksuotas prieš 45 000 metų, tačiau jos teigimu, šis naudojimas suintensyvėjo prieš 40 000 metų. Jie galėjo naudoti ochrą apsaugai nuo Saulės arba dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, meno kūriniams ar klijams gaminti.

Ladislavas Nejmanas iš JCMM Čekijoje sako, kad nežinome, ar šiuolaikiniai žmonės ochrą naudojo kaip apsaugą nuo Saulės. „Jei jie tai darė, tai galėjo juos labiau apsaugoti, bet nebūtinai išgelbėti, – sako jis ir atkreipia dėmesį, kad Laschampo įvykis sutapo su itin šaltu laikotarpiu, vadinamu Heinricho įvykiu Nr. 4, taip pat su dideliu ugnikalnio išsiveržimu Italijoje, vadinamu Flegrėjaus megaišsiveržimu. 

„Didžiulis pranašumas, kurį Homo sapiens kaip rūšis turėjo, palyginti su neandertaliečiais, yra tas, kad Afrikoje ir kitur gyveno kitos didelės populiacijos, todėl po šių įvykių į Europą galėjo persikelti nauji Homo sapiens“, – sako L. Nejmanas. 

Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.

Parengta pagal „New Scientist“.