Pirmą kartą pavyko užfiksuoti upės dugne ramiai „miegančią“ pumą. Truks tūkstančius metų (Foto)

Gamta nuolat stebina. Kartais jos lobynuose aptinkame tai, kas priverčia susimąstyti apie laiko tėkmę ir gyvybės trapumą. Būtent toks nutikimas nutiko tyrėjui Rayanui Peruniakui, kuris, vaikščiodamas upės pakrante, aptiko nepaprastą reginį: upės dugne „miegančią“ pumą, padengtą dumblių ir nuosėdų sluoksniu. Šis unikalus atradimas, kurį užfiksavo mokslininkas, netrukus sukėlė diskusijas apie natūralios fosilizacijos galimybes.

Manoma, kad puma įstrigo po ledu, kai žiemos pradžioje mėgino kirsti upę. Nors puma iš tiesų moka plaukti, šiam plėšrūnui, matyt, nepavyko ištrūkti iš vandens telkinio, kai jis įkrito.

Iš karto po radinio kilo spėlionės, kad dumblių ir nuosėdų sluoksnis, dengiantis pumą, gali tapti natūralių procesų, vedančių prie palaikų fosilizacijos, pradžia. Tačiau Rayanas Peruniakas paaiškino, kad mokslininkai turėjo ištraukti pumos kūną iš vandens ir perkelti jį į saugią vietą, kad žmonės nepasiektų palaikų.

Cougar's cunning was not enough for thin ice.
stunning photo by Ryan Peruniak pic.twitter.com/Uy78sWsZg3

— Professor John R. Hutchinson (@JohnRHutchinson) September 22, 2016

Kada gyvūno palaikai virsta fosilija?

Kyla natūralus klausimas: kas būtų nutikę, jei pumos kūnas būtų likęs ten, kur buvo rastas? Ar po tūkstančių metų jis galėtų tapti išlikusia fosilija? Pasak Didžiosios Britanijos geologijos tarnybos, norint, kad objektas būtų laikomas fosilija, jam turi būti ne mažiau kaip 10 000 metų. Tačiau pats fosilizacijos procesas gali prasidėti daug greičiau.

Pavyzdžiui, ankstesnis eksperimentas su varle parodė, kad tam tikri organai suakmenėjo vos per dvejus metus. Mokslininkai nustatė, kad vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos fosilizacijos greičiui, yra mikrobų kilimėlių buvimas. Šios bioplėvelės sukuria savotišką sarkofagą, kuris išsaugo gyvūnų minkštuosius audinius ir pagreitina fosilizaciją. Vis dėlto, užšalęs ežeras, kuriame buvo rasta puma, tikriausiai būtų sulėtinęs mikrobų veiklą, taip sumažindamas fosilizacijos tikimybę.

Nors šios pumos likimas nebuvo tapti suakmenėjusia fosilija, šis atradimas dar kartą primena mums apie sudėtingus ir nuolat vykstančius gamtos procesus. Kas žino, kokie neatrasti lobiai slypi po vandeniu ar žemės gelmėse, laukiantys, kol bus atrasti?