„Pragariškas skausmas, trunkantis iki keturių mėnesių. Jos atsirado Baltijos jūroje“

Pragariškas skausmas, trunkantis iki keturių mėnesių – pavojingos žuvys Baltijos jūroje.

Į ją turi atkreipti dėmesį turistai, besilankantys Kroatijos, Graikijos ar Italijos paplūdimiuose. Ne visi žino, kad didžioji jūrinė drakoniukė taip pat aptinkama Baltijos jūroje. Ši žuvis žinoma dėl to, kad ji įsirausia smėlyje sekliuose vandenyse. Iš po smėlio kyšo tik akys ir nuodingi spygliai.

Didžioji jūrinė drakoniukė turi nuodų, esančių prie spyglių prijungtose liaukose. Šie spygliai, esantys ant žiaunų, yra nukreipti į uodegą ir šiek tiek išlenkti žemyn. Jie prireikus išskiria toksišką polipeptidą, vadinamą drakotoksinu. Iš čia ir kilęs žuvies pavadinimas – drakoniukė.

Jūros seklumose gyvenanti žuvis išleidžia itin stiprius nuodus, kurie žmonėms sukelia greitą reakciją. Pakanka netyčia basomis užminti ant žuvies, kad patirtumėte rimtų sveikatos problemų. Skausmas po įgėlimo yra labai stiprus ir gali trukti ne tik kelias valandas, bet net dienas. Kraštutiniais atvejais simptomai truko kelis mėnesius – rekordiškai ilgai – keturis. Žmonės, kurie buvo užmynę ant šios žuvies, sako, kad skausmas labai sunkiai pakeliamas.

Jūrinė drakoniukė Baltijos jūroje aptinkama retai. Baltija nėra tropinis regionas ar net Viduržemio jūra, kur nuodingos žuvys sutinkamos daug dažniau. Turistai, besilankantys Kroatijoje, Italijoje ar Graikijoje, gali netyčia susidurti su šiuo pavojingu jūros gyviu – tačiau Baltijos jūroje tai išskirtinė situacija.

Nors ir retai, tačiau didžioji jūrinė drakoniukė vis dėlto aptinkama Baltijos vandenyse – daugiausia Danijos ir Švedijos, kartais Vokietijos pakrantėse. 

Ši nuodinga rūšis randama Norvegijos jūroje, Šiaurės jūroje ir Maroke, taip pat Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Ši nuodingoji žuvis mėgsta seklias, smėlėtas vietas, kur ji įsirausia į dugną, iškišdama tik akis, o kartais ir spyglius. Ji taip pat gelia žvejus, kurie neatsargiai ištraukia ją iš tinklų.

Įdomu tai, kad jūrinė drakoniukė ne visada nemėgstama. Daugelyje Viduržemio jūros regiono virtuvių tai yra vertingas patiekalų ingredientas – Prancūzijoje ir Italijoje jis laikomas tikru delikatesu.

Tačiau pasislėpimas smėlyje nėra žmonėms skirti spąstai – tai natūralus grobio medžioklės būdas. Didžioji jūrinė drakoniukė tokiu būdu gaudo vėžiagyvius, pavyzdžiui, krevetes, taip pat mažas žuvis ir – didesnių egzempliorių atveju – galvakojus. Žmonės aukomis tampa tik atsitiktinai, dažniausiai todėl, kad nepastebi puikiai smėlyje pasislepiančių žuvų.