Paslaptinga medžiaga Baltijos jūroje. Netoli Lietuvos. Nufotografuota iš kosmoso (Foto)

Nuostabi nuotrauka buvo padaryta 2018 m. Tuo metu mokslininkai neturėjo supratimo apie šių milžiniškų organinės medžiagos sūkurių sudėtį, tačiau nuo to laiko tyrėjams pavyko išnarplioti šią paslaptį.

2000 m. palydovinės nuotraukos pirmą kartą atskleidė anksčiau nežinomų ir beveik nematomų organinių medžiagų buvimą. Ši medžiaga retkarčiais paslaptingai pasirodo vandenyno paviršiuje Gdansko įlankoje ir aplink ją – Baltijos jūros dalyje, supančioje Gdansko miestą šiaurinėje Lenkijos pakrantėje.

Geriausias įdomaus reiškinio pavyzdys įvyko 2018 m. gegužę, kai medžiagos sūkuriai pasirodė daugiau nei 210 kilometrų nuo pakrantės. NASA Žemės observatorijos tyrėjai pakoregavo nuotraukas, kad išryškintų sklindančios šviesos bangos ilgius.

Iš pradžių mokslininkai tiksliai nežinojo, kas yra ši organinė medžiaga. Stebėjimai parodė, kad medžiaga suformavo raštus, panašius į fotosintetinančių dumblių žydėjimą, sūkuriuojantį vandenyno paviršiuje dėl vėjo ir vandenyno srovių. Tačiau tokie žydėjimai dažniausiai aiškiai matomi plika akimi daugumoje palydovinių nuotraukų ir dažnai pasirodo keliais mėnesiais anksčiau.

Vėliau mokslininkai teigė, kad ši medžiaga greičiausiai buvo „jūros snargliai“ – gleivėta medžiaga, kurią gamina tam tikras planktonas ir kuri gali prilipti prie laivų ir kitų objektų pakrantėje. Tačiau iškilo problema: vietiniai gyventojai niekada nepranešė apie jokius „jūros snarglių“ protrūkius toje vietovėje.

2023 m. atliktame tyrime mokslininkai pagaliau išaiškino organinės medžiagos, kuri kartais laiko Baltijos jūrą įkaite, paslaptį. Tyrimo rezultatai parodė, kad paslaptingos dėmės iš tikrųjų buvo sudarytos iš medžių žiedadulkių.

Tyrime mokslininkai panaudojo NASA „Terra“ ir „Aqua“ palydovų surinktus duomenis ir nustatė, kad panašios dėmės nuo 2000 iki 2001 m. pasirodė 14 kartų. Šių dėmių, kurios dažnai pasirodo nuo gegužės iki birželio mėn., atsiradimo laikas labai atitiko pušų (Pinus sylvestris) žiedadulkių ciklą. Tai leido mokslininkams teigti, kad būtent medžių žiedadulkės, kurias vėjas neša į jūrą ir kurios nusėda paviršiuje, sukuria keistas dėmes vandens paviršiuje.

Tolesnė nuo dėmių atsispindėjusios šviesos analizė patvirtino šią hipotezę.

Pušys yra labiausiai paplitę medžiai Lenkijoje ir sudaro apie 60 % visų šalies miškų, kurie užima trečdalį visos šalies teritorijos. Ankstesni tyrimai jau parodė, kad šių medžių žiedadulkės gali patekti į Baltijos jūrą. Tačiau iki 2023 m. tyrimo nebuvo jokių požymių, kad tai vyksta tokiu dideliu mastu.

Deja, mokslininkai vis dar nežino, kokį vaidmenį žiedadulkės atlieka jūrų ekosistemose visame pasaulyje. Jei mokslininkai galėtų sekti žiedadulkių kaupimąsi skirtingose ​​vietose, tai galėtų suteikti naudingų duomenų žuvininkystės tyrimams.

Tyrėjai teigia, kad problemai aštrėjant, žiedadulkių kiekis, pasiekiantis pasaulio vandenynus, taip pat gali padidėti. 2021 m. Šiaurės Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad metinis žiedadulkių kiekis nuo 1990 iki 2018 m. padidėjo 21 %. Be to, rezultatai rodo, kad žiedadulkių sezonas paprastai yra 20 dienų ilgesnis nei anksčiau. Tai yra padidėjusio anglies dioksido kiekio atmosferoje, kuris leidžia augalams gaminti daugiau žiedadulkių, rezultatas, ir tai vyksta visame pasaulyje.