Kelia nerimą. Didžiausi šalies miestai pamažu skęsta (Žemėlapis)

Žemės nusėdimas yra lėta, bet auganti grėsmė, turinti brangų poveikį aplinkai, socialinei ir ekonominei sričiai. Žemės paviršiaus žemėjimas daugeliu atvejų yra susijęs su teritorijos užtvindymo rizika. Tai paveikia tiek pakrančių, tiek sausumos teritorijas, padidindama potvynių, struktūrinės žalos ir transporto sutrikimų riziką. Problemai gilėjant, kai kurios pasaulio vietos šiame amžiuje gali būti apsemtos ir galiausiai nuskęsti.

Tyrėjai, kurie savo išvadas paskelbė leidinyje „Nature Cities“, daugiausia dėmesio skyrė didžiausių JAV miestų analizei. Kelių metų geodeziniai matavimai buvo panaudoti 28 didmiesčių nusėdimo planams sudaryti. Tyrime buvo panaudoti „Sentinel-1“ palydovų duomenys, kurie leido gauti didelės skiriamosios gebos žemėlapius. Rezultatai rodo, kad nusėdimą daugiausia lemia požeminio vandens eksploatavimas.

Tai kelia nerimą, nes, kaip pažymi tyrėjai, problema gilėja ir ateinančiais dešimtmečiais gali padidinti potvynių bei žalos riziką, o potvynių rizikos zonose gyvena net 34 milijonai žmonių. Be to, daugiau nei 29 000 pastatų yra didelės žalos rizikos zonose. Kalbant apie konkrečias vietoves, Hiustone, Fort Vorte ir Dalase vidutinis grimzdimo greitis yra didžiausias – viršija 4 mm per metus. Tuo tarpu Čikagoje, Los Andžele ir Niujorke yra didžiausios gyventojų grupės, susiduriančios su šio reiškinio padariniais.

Pagrindinės tyrėjų nustatytos priežastys yra minėtas požeminio vandens naudojimas, miestų plėtros keliama našta, taip pat klimato kaita ir su ja susijęs pasaulinis jūros lygio kilimas. Kai kuriuose miestuose grimzdimas taip pat yra natūralių procesų, tokių kaip ledyninis izostatinis koregavimas (GIA), rezultatas.

Būtina nuolat stebėti grunto grimzdimą ir įgyvendinti prisitaikymo priemones, kad būtų kuo labiau sumažintas poveikis gyventojams ir infrastruktūrai. Rizikos grupės miestuose turėtų būti įdiegtas tvarus vandens išteklių valdymas, o miestų planai turėtų būti pritaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų.