Naujame tyrime mokslininkai rado įrodymų, patvirtinančių idėją, kad Gamburtcevo kalnai pirmą kartą susiformavo senovės susidūrimo metu. Dėl milžiniško žemynų susidūrimo giliai po kalnais sruvo karštos, iš dalies išsilydžiusios uolienos. Kalnų formavimosi metu plutai tirštėjant ir kaistant, ji galiausiai tapo nestabili ir pradėjo griūti nuo savo svorio.
Dėl to giliai po planetos paviršiumi karštos uolienos pradėjo tekėti į šonus procesu, vadinamu gravitaciniu plitimu. Dėl to kalnai iš dalies sugriuvo, tačiau išliko stora, plutos „šaknis“, besitęsianti į Žemės mantiją.
Naujame tyrime mokslininkai sudėjo dramatiško pakilimo ir kritimo laiką, analizuodami mažyčius cirkono (mineralas, nepainioti su cheminiu elementu cirkoniu) grūdelius, rastus smiltainiuose, kuriuos nusodino upės, tekančios iš senovės kalnų prieš daugiau nei 250 milijonų metų. Reikėtų pažymėti, kad smiltainiai buvo išgauti iš Princo Karolio kalnų, kurie išsikiša iš ledo už kelių šimtų kilometrų.
Tyrėjai cirkoną dažnai vadina „laiko kapsulėmis“, nes jų kristalinėje struktūroje yra labai mažas urano kiekis, kuris skyla žinomu greičiu. Būtent tai leidžia mokslininkams labai tiksliai datuoti uolienas.
Šie cirkonio grūdeliai saugo kalnų susidarymo laiko skalės įrašą: Gamburcevo kalnai pradėjo kilti maždaug prieš 650 milijonų metų, prieš 580 milijonų metų pasiekė Himalajų aukštumas ir patyrė gilų tirpsmą bei plutos slinkimą, kuris baigėsi maždaug prieš 500 milijonų metų.
(
(
226
(1)
.png)
.png)
