„Atvėsino visą Šiaurės pusrutulį.“ Čia veikė slapta sovietų karinio jūrų laivyno branduolinių povandeninių laivų bazė

2024 m. palydovinėje nuotraukoje užfiksuotas įspūdingas vaizdas – keturi vienas šalia kito išsidėstę ugnikalniai Rusijai priklausančioje Simušyro saloje. Šie vulkanai driekiasi beveik idealia linija ir išsiskiria savo masyvumu. Būtent vienas iš jų 1831 m. išsiveržė taip stipriai, kad trumpam atvėsino visą Šiaurės pusrutulį, rašo „Live Science“.

Simušyras – mažai žinoma Rusijos sala. Ilgą laiką čia veikė slapta sovietų karinio jūrų laivyno branduolinių povandeninių laivų bazė. Nuo 1994 m. sala negyvenama, tačiau vis dar intriguoja tiek savo istorija, tiek gamtinėmis ypatybėmis.

Vos 8 kilometrų ilgio saloje iškilę keturi didžiuliai ugnikalniai, kuriuos galima aiškiai įžiūrėti iš kosmoso. Išsidėstę nuo pietryčių į šiaurės vakarus jie yra: Milna, Zavarickis (Zavarickio), Prevo ir Uratmanas.

Milna – aukščiausias iš visų, siekiantis 1540 metrų. Jo paskutinis išsiveržimas užfiksuotas 1914 m. Netoliese – Zavarickis, 624 metrų aukščio, paskutinį kartą išsiveržęs 1957 m. Šis ugnikalnis paliko ryškų, įdubusį kraterį.

Prevo, kurio viršukalnė siekia 1360 metrų, paskutinį kartą išsiveržė 1825 m., o Uratmanas – 678 metrų aukščio – jau bent 12 tūkstančių metų nerodo jokio aktyvumo. Šalia jo – gili Broutono įlanka, kurioje sovietai laikė branduolinius povandeninius laivus.

Be šių keturių pagrindinių viršūnių, saloje yra ir penktasis, mažesnis ugnikalnis – Goriaščaja Sopka, esantis Milnos šiaurės rytų šlaite. Nors jis laikomas atskiru, glaudžiai susijęs su Milna ir palydovinėse nuotraukose beveik neišskiriamas.

Kaip praneša NASA Žemės observatorija, Simušyras ir visa Kurilų salų grandinė – tai aktyvios vulkaninės zonos dalis, vadinama Ugnies žiedu. Ši 40 tūkst. kilometrų ilgio tektoninė juosta driekiasi aplink Ramųjį vandenyną. Čia susitelkę apie du trečdaliai visų pasaulio sausumos ugnikalnių, taip pat vyksta maždaug 90 proc. visų žemės drebėjimų.