Tikras Edeno sodas? Mokslininkai rado netikėtą vietą

Pagal Šventąjį Raštą, Edene susitinka keturios upės. Dvi jų – Tigras ir Eufratas – puikiai žinomos: jos prasideda Turkijos kalnuose ir teka per Artimuosius Rytus iki pat Persijos įlankos. Tačiau dėl Fisono ir Gichono kilmės vis dar vyksta ginčai.

Kai kurie istorikai ir teologai kadaise spėliojo, kad tai galėtų būti Gangas bei Nilas, tačiau tokiu atveju Edeno sodas turėtų apimti milžinišką žemės plotą.

Dar XVI a. Žanas Kalvinas stebėjosi, kaip viena vieta galėtų nusidriekti nuo Azijos gilumos iki Europos krašto.

Dėl to vis daugiau tyrinėtojų linksta manyti, kad šio mito geografinė šerdis slypi Irano ir Irako pasienyje, kur Eufratas ir Tigras susilieja į Šat el Arabą.

Visgi dauguma mokslininkų sutinka – Edeno sodas, greičiausiai, nėra konkreti vieta, o metafora, kupina teologinės ir kultūrinės prasmės.

Tuo tarpu netikri atradimai apie „rojaus vietą“ dažnai pasirodo esą be jokių mokslinių įrodymų.

Populiarios teorijos apie Edeną Egipte ar net Gizos piramidėse yra labiau spekuliacijos nei faktai.

Jeigu žvelgsime per mokslinę prizmę ir laikysime Edeną žmogaus kilmės simboliu, tuomet logiškiausia žiūrėti į Afriką. Pietų Afrikos regione, netoli Johanesburgo, buvo aptiktas didžiausias kiekis seniausių žmogaus protėvių fosilijų – tai ir vadinama žmonijos lopšiu.

Australopitekai, kurių liekanos čia rastos, gyveno daugiau nei prieš 3 milijonus metų. Vėliau, apie 200–300 tūkst. metų atgal, Homo sapiens pasirodė dabartinės Etiopijos regione.

Tad jei Edeną matysime kaip mūsų rūšies pradžią – tikėtina, jis slypi Afrikoje. Tik nežinia, ar tai tikrai buvo rojus.