„Kad sielos galėtų įeiti ir išeiti.“ Egipte atrado 4400 metų senumo princo kapą

Archeologai Egipte atrado 4400 metų senumo princo kapą, kuriame yra milžiniškos „netikros“ rausvos durys – „kad sielos galėtų įeiti ir išeiti“.

Kapavietė priklauso princui Userefrei, dar vadinamam Waser-If-Re: faraono Userkafo, dar vadinamo Wserkafu – faraono, valdžiusio apie 2465–2458 m. pr. m. e. Egipto V-osios dinastijos laikais (apie 2465–2323 m. pr. m. e.) – sūnui. 

Ant naujai atrastų netikrų durų yra užrašai, kuriuose sakoma, kad jis buvo „princas paveldėtojas“, taip pat „teisėjas“, „ministras“, dviejų regionų „valdytojas“ ir „giedantis šventikas“. 

„Iki šio atradimo mes net nežinojome, kad jis egzistavo“, – teigia Toronto universiteto (Kanada) egiptologijos profesorius emeritas Ronaldas Leprohonas, nedalyvavęs kasinėjimuose. Jis pažymi, kad princo vardas galėjo reikšti „Re yra galingas“. Re (taip pat gali būti rašoma ir Ra) senovės Egipte buvo Saulės dievas.

Milžiniškos netikros durys, pagamintos iš rausvo granito, yra apie 4,5 m aukščio ir 1,2 m pločio, nurodoma Egipto turizmo ir senienų ministerijos pranešime. Senovės Egipte netikros durys dažnai buvo įrengiamos kapavietėse, nes egiptiečiai tikėjo, kad pro jas gali įeiti ir išeiti mirusiųjų sielos, nurodo Niujorko Metropoliteno muziejus. Ekspertai teigia, kad didžiulės durys ir jų konstrukcija iš rausvojo granito yra nepaprastos.

„Tai pirmas kartas, kai tokios netikros durys buvo rastos Sakaroje“, – teigia buvęs Egipto senienų ministras Zahi Hawassas, vadovaujantis kapavietės kasinėjimams. Jis sako, kad princo statusas paaiškina, kodėl jam buvo įrengtos tokios netikros durys.

Tyrimuose nedalyvavusi Sidnėjaus universiteto (Australija) Chau Chak Wing muziejaus vyresnioji kuratorė Melanie Pitkin sako, kad „tuo metu netikros durys dažniausiai gaminamos iš kalkakmenio, kuris Egipte buvo visur paplitęs šaltinis. Kadangi rausvasis ir raudonasis granitas buvo kasamas ir gabenamas iš Asuano [apie 644 km į pietus], jis buvo brangesnis ir skirtas tik karališkajai šeimai bei aukštuomenei“. 

Šalia netikrų durų rastas raudono granito stalas aukoms. R. Leprohonas pažymi, kad senovės Egipte žmonės kartais palikdavo maisto aukas ant aukojimo stalų – nes tikėjo, kad mirusysis gali suvalgyti aukas, padėtas ant priešais jį esančio vadinamojo aukojimo stalo“. Nors iš tikrųjų maistą suvalgydavo laidojimo šventikai ir jų šeimos nariai.

Senovinio faraono statula 

Atrodo, kad kapavietė kažkuriuo metu – XXVI-osios dinastijos laikais (apie 688–525 m. pr. m. e.) – buvo panaudota pakartotinai. Tuo metu joje buvo patalpinta statula, vaizduojanti faraoną Džoserį (valdė maždaug 2630–2611 m. pr. m. e.) su žmona ir vaikais, sakoma pranešime. Džoseris valdė III-iosios dinastijos laikais (apie 2649–2575 m. pr. m. e.) ir pastatė pirmąją žinomą senovės Egipto piramidę – laiptinę piramidę Sakaroje (Saqqara). Statulos ir jos dizaino analizė rodo, kad statula buvo pagaminta valdant faraonui Džoseriui ir galėjo būti iš pačios laiptinės piramidės arba šalia jos esančio pastato. Kodėl tuo metu ji buvo perkelta į kapavietę, neaišku.

Statula vaizduoja sėdintį Džoserį, kuris dešinę „ranką su meile deda ant vienos iš savo dukterų“, o jo karalienė yra jam iš kairės ir „taip pat deda ranką ant vienos iš savo dukterų“, sako Z. Hawassas. Priešais juos yra juodo granito statula, kuri taip pat priskiriama III-iajai dinastijai. 

Kasinėjimuose nedalyvavusi Niujorko universiteto egiptologijos profesorė Ann Macy Roth teigia, kad III-iosios dinastijos skulptūros yra nepaprastos, nes „iš tos epochos yra labai mažai skulptūrų“. A. M. Roth pažymi, kad iki šio atradimo gali prisiminti tik vieną kūrinį, vaizduojantį moterį, todėl Džoserio žmoną ir dukteris vaizduojanti statula yra nepaprasta.

Kasinėjimai tebevyksta, o princo laidojimo kamera dar nerasta. „Mes radome tik dalį kapavietės“, – pažymi Z. Hawassas. 

Tyrimuose nedalyvavusi Vokietijos Römerio ir Pelizaeuso muziejaus vadovė Lara Weiss sako, kad kapavietės atradimas „papildo vis daugiau įrodymų, kad V-osios dinastijos laikais Sakara išliko prestižine laidojimo vieta, net kai karališkieji kapai buvo perkelti į Abusirą“. 

Ji teigia, kad tai yra „graži dėlionės detalė, padedanti suprasti transformacinį senovės Egipto politinės ir religinės istorijos momentą – tarp centralizuotos IV-osios dinastijos valdžios ir galbūt labiau diversifikuotų elito galios struktūrų V-ojoje dinastijoje“.

Parengta pagal „Live Science“.