Klastinga senatvinė liga gali būti susijusi su virusu, kuriuo jau esate užsikrėtę

Paprastosios pūslelinės (herpes simplex) virusas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, paprastai lieka organizme visą gyvenimą ir tyliai snaudžia nervuose. Kartais stresas, liga ar trauma gali jį suaktyvinti ir kai kuriems žmonėms sukelti pūslelinę, rašo „Science Alert“.

Tačiau tas pats virusas, vadinamas herpes simplex 1 tipo virusu, gali vaidinti svarbų vaidmenį ir kur kas rimtesnėje ligoje – Alzheimerio ligoje.

Prieš daugiau nei 30 metų mokslininkai padarė stebinantį atradimą – jie nustatė, kad šis herpes virusas gali egzistuoti vyresnio amžiaus žmonių smegenyse. 

Tai buvo pirmas aiškus ženklas, kad virusas gali tyliai gyventi smegenyse, kurios ilgą laiką buvo laikomos visiškai apsaugotomis.

Tada mokslininkai atrado dar įspūdingesnį dalyką. Žmonėms, turintiems tam tikrą geną (vadinamą APOE-e4), kuris didina Alzheimerio ligos riziką, ir užsikrėtusiems šiuo virusu, rizika susirgti Alzheimeriu yra daug kartų didesnė. 

Norėdami ištirti šį reiškinį, mokslininkai tyrė smegenų ląsteles, kurias užkrėtė virusu. Jos gamino tuos pačius nenormalius baltymus (amiloidą ir tau), kurie randami Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse.

Manoma, kad virusas daugelį metų – galbūt net dešimtmečius – organizme yra neaktyvus. Tačiau vėlesniame gyvenimo etape, kai imuninė sistema silpnėja, jis gali patekti į smegenis ir ten reaktyvuotis. Tai padarydamas, jis pažeidžia smegenų ląsteles ir sukelia uždegimą.

Laikui bėgant, pasikartojantys uždegimai gali palaipsniui sukelti tokį pažeidimą, kuris kai kuriems žmonėms sukelia Alzheimerio ligą.

Vėliau mokslininkai aptiko viruso DNR lipniose šių baltymų sankaupose, kurios randamos Alzheimerio ligos pacientų smegenyse. Džiugina tai, kad antivirusinis gydymas laboratorijoje sumažino šį pažeidimą – o tai rodo, kad ateityje vaistai galėtų padėti sulėtinti šios ligos vystymąsi ar netgi užkirsti jai kelią.

Tai rodo, kad pūslelinę sukeliantis virusas gali būti svarbus Alzheimero ligos veiksnys – ypač žmonėms, turintiems tam tikrų genetinių rizikos veiksnių. 

Tai taip pat atveria galimybes naujiems ligos prevencijos būdams – pavyzdžiui, vakcinoms ar antivirusiniams vaistams, kurie neleidžia virusui pabusti ir pakenkti smegenims, rašo „Science Alert“.