„Susijęs su Alzheimerio liga.“ Dažnas esate šio viruso nešiotojas

Ilgą laiką tyrėjai įtarė, kad virusai gali būti susiję su Alzheimerio liga, o naujas JAV tyrimas suteikia tam dar daugiau pagrindo.

Paprastasis herpes virusas HSV-1 – tas pats, kuris sukelia „pūsles ant lūpų“ – gali būti vienas iš veiksnių, padedančių vystytis smegenų degeneracijai.

Tyrimas, publikuotas žurnale BMJ Open, analizavo daugiau kaip 340 000 vyresnio amžiaus amerikiečių duomenis.

Jų sveikatos įrašai atskleidė intriguojantį ryšį: tie, kuriems buvo diagnozuota Alzheimerio liga, beveik dvigubai dažniau anksčiau turėjo diagnozuotą HSV-1 infekciją (0,44 % prieš 0,24 % kontrolinėje grupėje).

Tai reiškia apie 80 % padidėjusį rizikos santykį.

HSV-1 yra neurotropinis virusas, gebantis užkrėsti nervines ląsteles.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik 2 iš 3 žmonių iki 50 metų yra šio viruso nešiotojai.

Užsikrėtus pirmą kartą, gali pasireikšti karščiavimas, bėrimai ar lūpų pūslelės.

Tačiau net ir be simptomų, virusas lieka kūne visam gyvenimui – pasislėpęs nervų sistemoje, jis gali reaktyvuotis esant stresui ar silpnesniam imunitetui.

Svarbus tyrimo atradimas – antivirusinis gydymas nuo HSV-1 mažino Alzheimerio riziką 17 %.

Tai gali reikšti, kad sisteminis viruso aktyvumo slopinimas padeda išvengti lėtinio uždegimo ar kitų smegenis žalojančių procesų.

Kokia yra mokslinė hipotezė?

Ankstesni laboratoriniai eksperimentai rodo, kad HSV-1 gali skatinti beta-amiloido kaupimąsi – tai viena pagrindinių medžiagų, formuojančių Alzheimerio ligai būdingas smegenų plokšteles.

Taip pat rasta HSV-1 DNR fragmentų Alzheimerio pacientų smegenyse, o kai kuriuose gyvūnų modeliuose virusas sukėlė smegenų pokyčius, panašius į demenciją.

Tačiau svarbu žinoti: tai dar ne įrodymas, kad virusas tiesiogiai sukelia ligą. Šie duomenys rodo stiprią koreliaciją, bet ne priežastinį ryšį.

Galbūt HSV-1 yra tik vienas iš kelių veiksnių, kurie, esant palankioms sąlygoms – genetikai, stresui, širdies ligoms ar gyvenimo būdui – gali paskatinti neurodegeneraciją.

Tyrimo ribotumai

Autoriai patys pažymi, kad rezultatus reikia vertinti atsargiai. HSV-1 dažnai diagnozuojamas tik sunkių simptomų atveju, todėl tikrasis paplitimas gali būti daug didesnis.

Be to, tyrimas naudojo sveikatos draudimo duomenis, kurie ne visada tiksliai atspindi klinikines diagnozes.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad Alzheimerio rizikai įtaką daro dešimtys faktorių – nuo genetinio polinkio iki miego, fizinio aktyvumo, mitybos ir kraujotakos sveikatos.

Nors virusas gali būti svarbus, jis tikrai nėra vienintelis žaidėjas.

Ką tai reiškia žmonėms?

Tai nereiškia, kad kiekvienas turintis HSV-1 susirgs demencija. Dauguma užsikrėtusiųjų niekada nesusidurs su Alzheimeriu. Tačiau tyrėjai teigia, kad būtina toliau nagrinėti virusų ir nervų sistemos sąveikas, ypač siekiant rasti prevencijos ar gydymo strategijas.

Kol kas geriausi smegenų sveikatos gynėjai išlieka klasikiniai patarimai:

• Fizinis aktyvumas
• Subalansuota mityba
• Kokybiškas miegas
• Streso valdymas
• Lėtinių ligų kontrolė