Pažinkime save
.


Kaip dažnai reikėtų tuštintis? Tai vienas iš tų klausimų, kurį nepatogu kelti mandagiame pokalbyje, tačiau jis aktualus kiekvienam žmogui.


Kai kurie laimingieji turi retų genetinių mutacijų, dėl kurių jie jaučiasi pailsėję vos po keturių valandų miego – o kitiems žmonėms reikia maždaug aštuonių valandų, kad galėtų funkcionuoti.


Jau seniai žinoma, kad sveiko gyvenimo trukmei įtakos turi mūsų gyvenimo būdas. Svarbiausi komponentai, žinoma, yra fizinis aktyvumas ir mityba. Ir tai apima ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ką geriame.


Vien mintis apie karštą, garuojantį kavos puodelį ryte daugeliui žmonių tampa priežastimi atsikelti iš lovos. Mokslininkai nuolat sieja šį gėrimą su mažesne rizika susirgti tokiomis ligomis kaip širdies nepakankamumas, storosios žarnos vėžys ir II-ojo tipo diabetas, tačiau kavos poveikis žarnyno mikrobiotai – žarnyno bakterijų populiacijai, yra iš esmės nežinomas.


Svarbiausias atradimas – miego trukmė ir kėlimosi laikas turi lemiamą įtaką, ypač jaunesniems nei 60 metų žmonėms.


Leidinio „New Scientist“ autorė Alexandra Thompson pripažįsta – keletą dienų per mėnesį jos apetitas neturi ribų – tada prasideda mėnesinės.


Miegas yra vienas iš svarbiausių fizinės ir psichinės sveikatos ramsčių. Deja, daugelis žmonių vis dar neįvertina miego kokybės svarbos – daugiausia dėmesio skiriame jo trukmei, pamiršdami kitus svarbius aspektus, tokius kaip miego higiena ar poza, kurioje miegame. Neteisingi įpročiai gali baigtis ne tik rytiniu nuovargiu, bet ir lėtiniais negalavimais.


Senėjimas yra natūralus organizme vykstantis procesas – jis veikia kiekvieną organą, tačiau kai kurie mūsų veiksmai daro įtaką procesui, senėjimą sulėtindami ar paspartindami.


Kai kuriuos žmones klausant tam tikrų dainų ima krėsti šiurpas – arba jie susijaudina iki ašarų, o kiti į muziką reaguoja ne taip stipriai. Naujas tyrimas rodo, kad mūsų mėgavimosi muzika lygis gali būti iš dalies įrašytas mūsų genuose.


Japonijos mokslininkai sukūrė netikėtą būdą kovoti su jūros liga – naudojant specialų garsą.


Remiantis netikėtomis mokslininkų prielaidomis, naudojant DI buvo sukurtas ateities žmonių vaizdas.