„Į zoną.“ Rusijoje kai kas nutiko

JAV akcijų rinka lengviau atsikvėpė ir atsigavo po pastarojo meto kritimo dėl Donaldo Trumpo administracijos pradėto prekybos karo.

Tai padaryti padėjo JAV prezidento sprendimas 90 dienų sustabdyti muitų didinimą kelioms šalims, kurios nepaskelbė atsakomųjų priemonių Vašingtonui.

Tačiau jau ketvirtadienį, balandžio 10 d., pagrindiniai Amerikos vertybinių popierių biržų indeksai vėl pradėjo kristi, pasirodžius informacijai, kad Baltieji rūmai padidino tarifus Kinijai iki 145%. Apie tarifų didinimą rašo CNBC.

Ataskaitoje teigiama, kad nuo balandžio 10 dienos JAV tarifai kiniškoms prekėms bus 145 proc. Dėl šios naujienos S&P 500 akcijų indeksas šio straipsnio rašymo metu nukrito 4,59%. Savo ruožtu NASDAQ-100 indeksas sumažėjo 5,48%.

Daugumos pagrindinių JAV kompanijų akcijos smuko. Pavyzdžiui, „Chevron“ akcijos atpigo 5,72%, „Bank of America“ – 4,59%, „Microsoft“ – 3,59%, „Intel“ – 8,59%.

Nafta taip pat nusidažė raudonai: birželio mėnesio „Brent“ ateities sandorių kaina yra 62,93 USD už barelį (-3,89 %). Rusija atsidurs pavojingoje zonoje. Tuo tarpu „Reuters“ rašo, kad D. Trumpo sprendimas sustabdyti tarifų didinimą kelioms šalims buvo reikšmingas JAV iždo obligacijų išpardavimui finansų rinkose.

JAV obligacijų rinka vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant finansinį stabilumą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Kai investuotojai pradeda pardavinėti obligacijas, tai padidina vyriausybės skolinimosi išlaidas, kas savo ruožtu turi įtakos hipotekai ir įmonių paskoloms.

Investuotojai ir analitikai sako, kad dabartinės rinkos svyravimai primena panišką 2020 m. kovo mėnesio „išgryninimą“, kai smarkiai kritusios obligacijų kainos privertė JAV federalinį rezervą įsikišti ir paskelbti apie 1,6 trilijono USD obligacijų pirkimą.

Teigiama, kad viena iš išpardavimo priežasčių – staigus vadinamųjų „bazinių operacijų“ sumažėjimas.

Taip pat egzistuoja nuomonė, kad Kinija gali pradėti išparduoti JAV iždo obligacijas, tačiau oficialioje statistikoje tai atsispindės tik vėliau.

Tuo pat metu ekonomikos žurnalistas Charlesas Gasparino, rašantis „NY Post“, teigia, kad obligacijų išpardavimą iš tikrųjų inicijavo Japonija.

„Tiesą sakant, tai buvo mums draugiška šalis, kuri pardavė didžiulius kiekius obligacijų ir taip stumia palūkanų normas į pavojingą zoną“, – sakė jis. Žurnalisto teigimu, ši situacija turėjo didelės įtakos JAV iždo sekretoriui Scottui Bessentui.