„Niekas nesibeldžia į duris.“ Kremlius reikalauja užsienio įmonių grįžimo į Rusiją

Prasidėjus deryboms dėl Ukrainos konflikto sureguliavimo su naująja JAV administracija, Maskva pradėjo kalbėti apie užsienio kompanijų grąžinimą į Rusiją. Ir tada jos iškart pradėjo kelti įvairias sąlygas.

Nors kai kurios įmonės iš tiesų svarstė apie galimą grįžimą, Rusijos rinka šiandien atrodo daug mažiau patraukli nei anksčiau, todėl dėl įmonių gali tekti daryti per daug nuolaidų.

„Bloomberg“ kalbėjosi su teisininkais, bankininkais ir analitikais, turinčiais patirties Rusijoje, į kuriuos pastarosiomis savaitėmis kreipėsi klientai, klausdami, kas gali nutikti Rusijos rinkoje toliau.

Vienas iš jų teigė, kad kai kurios įmonės jau užsiima „scenarijų planavimu“. „Visos jos atlieka išsamią analizę“, – patvirtino Chrisas Weaferis, Rusijos strategijos konsultacijų bendrovės „Macro Advisory“, gavusios dešimtis užklausų, direktorius.

„Kiekviena įvertina savo galimybes. Nuo D. Trumpo inauguracijos Rusijai buvo skiriama daug daugiau dėmesio.“

Rusijos valdžia pradėjo kurti įspūdį, kad Vakarų įmonės yra pasirengusios bet kurią akimirką atnaujinti investicijas.

Vladimiras Putinas italų „Ariston“ netgi grąžino vietinį verslą, kuris buvo konfiskuotas prieš metus, ir leido „Goldman Sachs“ parduoti įšaldytas Rusijos įmonių akcijas už 87 mln. dolerių. Kovo mėnesį jis pavedė Vyriausybei parengti grąžinimo sąlygas, o Finansų ministerija jau yra parengusi kelis preliminarius pasiūlymus, rašo „Bloomberg“.

Jie apima reikalavimą užsienio įmonėms lokalizuoti dalį gamybos ir sutikti su technologijų perdavimu, sakė du vyriausybės pareigūnai. Ir ne visi ir ne visur gali būti įleisti: agentūros šaltinių teigimu, Rusijos įmonės turės teisę balsuoti dėl užsieniečių įleidimo į tam tikrus rinkos sektorius.

V. Putinas kovą pareiškė, kad bet koks grįžtantis verslas turės garantuoti „sąžiningą ir atsakingą elgesį“.

O Rusijos tiesioginių investicijų fondo direktorius Kirilas Dmitrijevas, bandantis užmegzti ryšius su Amerikos verslu, teigė, kad viena iš grįžimo sąlygų galėtų būti bendros įmonės su Rusijos partnere kūrimas.

„Visiems naujiems investuotojams, norintiems atvykti į Rusiją, bus sudarytos pačios palankiausios darbo sąlygos“, tačiau iš šalies išvykusios įmonės, norinčios grąžinti buvusias įmones, už turtą turės sumokėti visą rinkos kainą, „Bloomberg“ sakė Valstybės Dūmos finansų rinkų komiteto pirmininkas Anatolijus Aksakovas.

Tuo tarpu daugelis atidavė turtą beveik už dyką (pavyzdžiui, „Renault“ atidavė savo „AvtoVAZ“ dalį už 1 rublį, o „Hyundai Motor“ atidavė dalį gamybos padalinyje su dviem gamyklomis už 111 USD) arba buvo priverstos parduoti su didele nuolaida ir net sumokėti kompensaciją į biudžetą.

Nauji Rusijos valdžios reikalavimai verčia suabejoti Vakarų kompanijų galimybėmis pasinaudoti turto grąžinimo galimybėmis.

Taip pat nėra vilties, kad šiomis galimybėmis bus pasinaudota teisinėmis priemonėmis. „Jei kils konfliktas su Rusijos įmone ir dabar kreipsitės į teismą RF, pralaimėsite 99% atvejų“, – sako Nabi Abdullajevas, Londone įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Control Risks“ partneris.

Daugelis kompanijų net nesvarstys apie grįžimą, kol nebus pasiektas nuolatinis susitarimas užbaigti karą Ukrainoje, sako Ch. Weaferis.

„Dar niekas nesibeldžia į duris“, – pokalbyje su „Bloomberg“ pripažino Kremliaus pareigūnas. Finansų viceministras Ivanas Čebeskovas balandį sakė, kad jo departamentas negavo nė vieno prašymo iš užsienio kompanijų.

Vienas aukšto rango prekybos vadovas „Financial Times“ sakė, kad Maskvoje neseniai buvo pastebėti stambių tarptautinių prekiautojų prekėmis atstovais, kurie pusryčiavo ir pietavo su pagrindinių Rusijos prekių kompanijų darbuotojais.

Pasak jo, Maskvoje buvo pastebėti ir investicinių bankų atstovai. Tačiau nei jis, nei kiti laikraščio ekspertai nesitikėjo užsienio investicijų antplūdžiu į Rusiją ar valstybinių Amerikos įmonių sugrįžimu.

Kartais vilties spindesį sukelia kai kurie užsienio įmonių veiksmai, kurie suvokiami kaip pasiruošimas sugrįžti. Panašias spekuliacijas Rusijos spaudoje paskatino metų pradžioje „Toyota Motor“ markių perregistravimas, kurios papildė ir anksčiau šalyje neparduotų modelių. Tačiau pagal Rusijos įstatymus autorių teises reikia atnaujinti kas trejus metus. Reaguodama į „Bloomberg“ paklausimą, Japonijos bendrovė registracijos atnaujinimą pavadino „įprastu dalyku“, kuris „nereiškia nieko kito, kaip tik nuolatinę pasaulinių prekių ženklų intelektinės nuosavybės apsaugą“.

Rizikos ir naudos santykis dramatiškai pasikeitė, palyginti su „astronominiu“ pelnu, kurį buvo galima gauti Rusijoje 1990-aisiais ir 2000-aisiais, „Bloomberg“ sakė Charlesas Heckeris, knygos „Nulinė suma“, apie tarptautinio verslo atėjimą į posovietinę Rusiją, autorius: „Nemanau, kad kuri nors įmonė gali tikėtis rasti aukso kalnus, kurie jų laukė ankstesniais dešimtmečiais.“

Stephenas Daševskis, Londone įsikūrusios „D&P Advisors“ vyriausiasis investicijų pareigūnas, anksčiau dirbęs Rusijoje „Aton“, „Unicredit Securities“ ir savo investiciniame fonde, sakė FT:

„Rusijos pareigūnai norėjo sukurti įspūdį, kad viskas vyksta sklandžiai ir tiesiogine prasme grįš į savo vėžes. Tiesą sakant, to net nėra arti“.