Derybos žlugo. Europa užblokavo Rusiją

ES neketina suteikti Rusijos oro linijų lėktuvams prieigos prie savo oro erdvės, „Politico“ sakė Europos Komisijos atstovas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Maskva bandė derėtis su Jungtinėmis Valstijomis dėl oro eismo atnaujinimo, kuris būtų taikos susitarimo Ukrainoje dalis.

Kaip paaiškino šaltinis Europos Komisijoje, nedalyvaujant Europos šalims Rusijos oro transporto bendrovės negalės skraidyti į Jungtines Valstijas, o ES tuo nesuinteresuota. Visų pirma, draudimas Rusijos vežėjams skraidyti ES oro erdvėje, įvestas reaguojant į invaziją į Ukrainą, nėra panaikintas. Be to, Europai kyla „rimtų klausimų“ dėl Rusijos orlaivių saugumo. „Nėra žinoma, ar Rusijos vežėjai ir oro susisiekimo paslaugos per pastaruosius trejus metus buvo tinkamai prižiūrimos, todėl kyla rimtų klausimų dėl Rusijos orlaivių parko tinkamumo skraidyti“, – pabrėžė pašnekovas.

Dėl 2022 m. Rusijai įvestų sankcijų Rusijos bendrovės neteko galimybės gauti Vakarų gamintojų („Boeing“ ar „Airbus“) orlaivių dalių, be to, buvo uždarytas Europos dangus. Pasak konsultacinės bendrovės „SIG Aviation“ direktoriaus Sanderio Starreveldo, yra „didelė tikimybė“, kad Rusijos laineriuose bus naudojamos padirbtos dalys. „Leisti šiems orlaiviams vykdyti komercinę veiklą Europoje ne tik nesaugu, bet ir kyla rizika, kad į Europos Sąjungą bus įvežtos padirbtos dalys“, – sakė jis ir pridūrė, kad leidus naudoti orlaivius iš Rusijos, ES aviacijos saugos agentūrai (EASA), kuri turės sertifikuoti kiekvieną lėktuvą, tektų didelė našta.

Be to, daugelis rusiškų orlaivių greičiausiai būtų sulaikyti vos tik nusileidę Europos oro uostuose. To priežastis – po ES sankcijų įvedimo Rusijos valdžios institucijų priimtas sprendimas faktiškai konfiskuoti kelis šimtus nuomojamų vakarietiškų orlaivių. RBC skaičiavimais, 2023 m. ir 2024 m. pradžioje Rusija, skyrusi pinigų iš Rusijos federalinio nacionalinio banko, iš „Boeing“ ir „Airbus“ nusipirko 165 orlaivius (apie 40 % visų Rusijos civilinių lėktuvų). Starreveldas pažymėjo, kad Vakarų lizingo bendrovės, kurios Maskvos veiksmus vertina kaip jų turto vagystę, „stengsis susigrąžinti kuo daugiau turto“.

Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, JAV ir ES uždarė oro erdvę Rusijos oro linijų bendrovėms, o atsakydama į tai Maskva įvedė panašius draudimus 36 šalių oro vežėjams, reikalaudama specialaus „Rosaviacija“ arba Užsienio reikalų ministerijos leidimo. Vasario 27 d. Stambule vykusiose derybose Rusija pasiūlė JAV atnaujinti skrydžius tarp šalių. Balandžio pradžioje tą patį klausimą Vašingtone iškėlė Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas. Vėliau užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Rusijos pusė pasiūlė JAV atšaukti sankcijas „Aeroflot“ kaip dalį derybų dėl Ukrainos, tačiau į šį raginimą nebuvo sureaguota. Dieną prieš tai Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad JAV atmetė Rusijos pasiūlymą atkurti tiesioginius skrydžius tarp šalių, primygtinai reikalaudamos paliaubų su Ukraina.