Kaip išrenkamas popiežius. „Konklavos paslaptys“

Kiek balsų reikia?

Kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip du trečdalius balsų. Vatikano Konstitucija Universi Dominici Gregis (paskelbta 1996 m.), išleista popiežiaus Jono Pauliaus II, numatė, kad po 33 ar 34 nesėkmingų turų (priklausomai nuo to, ar pirmasis turas įvyko konklavos atidarymo dieną), kardinolai balsų dauguma gali nuspręsti, kaip elgtis toliau, įskaitant perėjimą prie santykinės daugumos rinkimų.

Tačiau 2007-aisiais popiežius Benediktas XVI panaikino šią taisyklę, iki pat pabaigos sugrąžinęs privalomą dviejų trečdalių reikalavimą, nepriklausomai nuo raundų skaičiaus.

XX amžiuje nė viena konklava neviršijo 15 raundų. Popiežius Benediktas XVI buvo išrinktas 2005 metais po 4 turų, Pranciškus (2013 m.) – po 5 turų.

Kaip atrodo dūmai?

Po kiekvieno turo biuleteniai sudeginami. Jei popiežius neišrenkamas, į popierių dedama šlapių šiaudų ir specialių priedų, kad dūmai būtų juodi (fumata nera). Jei popiežius išrinktas, į ugnį įpilama sausų šiaudų ir cheminių medžiagų, kad susidarytų skaidrūs balti dūmai (fumata bianca) – tai ženklas, kad išrinktas naujasis pontifikas.

Vardas ir pirmasis pasirodymas

Po sėkmingo balsavimo atidaroma Siksto koplyčia ir suskamba Šv. Petro bazilikos varpas. Išrinktasis popiežius pasivadina nauju vardu – dažniausiai vieno iš savo pirmtakų ar šventojo vardu – ir išeina į katedros balkoną.

Pirmasis kardinolas diakonas iškilmingai skelbia: Annuntio vobis gaudium magnum: habemus Papam! (Skelbiu jums didelį džiaugsmą: mes turime popiežių!).

Po to jis įvardija naująją Bažnyčios galvą. Kitų kandidatų pavardės ir balsavimo rezultatai neskelbiami – jie liks paslaptyje amžiams.

Kiti pasirinkimo būdai (istoriniai)

Nors šiandien naudojamas tik slaptas balsavimas (per scrutinium), istorijoje buvo dar du būdai:

• Per kompromisą – kai kolegija negali susitarti, ji deleguoja sprendimą nedidelei kardinolų grupei;

• Per acclamationem seu inspirationem – kai visi kardinolai spontaniškai palaiko vieną kandidatą be balso.

Taigi popiežiaus išrinkimas yra ne tik biurokratinė procedūra, bet giliai šventas momentas, įkūnijantis Bažnyčios tęstinumą, tikėjimą ir paveldą. Kai iš Vatikano kyla balti dūmai, pasaulis žino, kad daugiau nei milijardui katalikų buvo surastas dvasinis lyderis. Tačiau kaip tai atsitiko, amžinai lieka už uždarų Siksto koplyčios durų.