Nukrito net labiau nei tikėjosi. Smūgis į skaudžiausią Kremliaus vietą

Kritusios naftos kainos ir grėsmė išeikvoti Nacionalinį gerovės fondą (NWF) verčia valdžios institucijas ruoštis išlaidų mažinimui.

Šiuo metu tai planuojama remiantis Rusijos „Ural“ naftos eksporto 60 USD už barelį kaina, tačiau Ekonominės plėtros ministerija patikslino prognozę ir dabar tikisi, kad šiemet vidutiniškai bus 56 USD, o kitais metais – 61 USD.

60 USD biudžetui nebeaktualu, Finansų ministerijos posėdyje pareiškė ministras Antonas Siluanovas ir iškėlė uždavinį suderinti biudžeto taisyklę su naujomis realijomis.

Ši taisyklė nustato Nacionalinio gerovės fondo papildymą ir išlaidas bei riboja biudžeto mažėjimą. Naftos kaina virš bazės (skaičiuojama ribine kaina) patenka į taupyklę, o jei trūksta, kompensuojamos negautos pajamos.

„Pagrindinė rizika dabar yra prekybos karų plėtra ir atitinkamai Rusijos eksporto pajėgumų mažinimas <...> Taigi, kokia užduotis? Reikėtų pakoreguoti biudžeto taisyklę, kad būtų kuo mažesnė išorinė rizika, o Nacionalinio gerovės fondo likvidus turtas turėtų būti padidintas iki trejų metų nepertraukiamo išlaidų įsipareigojimų finansavimo, esant įtemptai situacijai naftos rinkoje.

Tai bus raktas į biudžeto finansų ir visos šalies finansų sistemos stabilumą“, – sakė A. Siluanovas.

Balandžio 1 d. Nacionalinės gerovės fondui buvo likę 3,27 trilijono rublių (35 mlrd. eurų) likvidaus turto. Kiek jo užteks priklauso ne tik nuo naftos kainų, bet ir nuo to, kiek valdžia iš „kiaulės kasos“ paims valstybės įmonėms remti, infrastruktūros projektams ir pan. Pernai tam išleido apie trilijoną.

Neatsižvelgiant į šias išlaidas, pagal dabartinę taisyklę, jei dabartinės naftos kainos išliks apie 50 USD, likvidžios rezervo dalies pakaks šiek tiek daugiau nei dvejiems metams, rodo „Gazprombank“ Ekonomikos prognozių centro (CEF) skaičiavimai.

Kai naftos vidutinė kaina yra 55 USD, pinigų Nacionaliniame gerovės fonde užteks šešeriems metams, o su 40 USD – kiek daugiau nei metams. Kiekvienas doleris, kuriuo nukrenta naftos kaina, biudžetui kainuoja apie 160 milijardų rublių (1,7 mlrd. eurų) prarastų pajamų per metus, apskaičiavo investicijų bankininkas Jevgenijus Koganas.

„T-Investments“ vyriausiosios ekonomistės Sofijos Donec sąmata kuklesnė: kainai sumažėjus 10 USD/brl, biudžetas praranda apie 1 trilijoną rublių (11 mlrd. eurų). „Raiffeisenbank“ analitikų skaičiavimais, vidutinei naftos kainai nukritus iki 55 JAV dolerių, šiemet prarastos pajamos, kurias teks kompensuoti parduodant valiutą iš Nacionalinio gerovės fondo, sieks 0,9 trilijono rublių.

Ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareikalavo, kad Finansų ministerija sutelktų dėmesį į makroekonominį stabilumą.

Pagrindinis indėlis į jį iš biudžeto – išleisti tik bazines pajamas iš naftos, ne naftos ir dujų pajamas bei išlaidas valstybės skolai aptarnauti (nulinis pirminis struktūrinis deficitas). Finansų ministerija nuosekliai pabrėžia, kad nuo tokio požiūrio nukrypti neketina.

Centrinis bankas dėl to nėra tikras. Jo vadovai, kovo mėnesį aptardami bazinį kursą, pažymėjo, kad krintančios naftos kainos ir stiprėjantis rublis gali sukelti riziką biudžeto pajamų pusei, o tai „gali apsunkinti nulinio struktūrinio pirminio deficito plano įgyvendinimą“. Jei Finansų ministerija laikysis savo žodžio, sumažinus ribinę kainą, gali sumažėti biudžeto išlaidos.

Tokia įvykių raida yra įtraukta į Centrinio banko rizikos scenarijų, kuris visų pirma numato paspartėjusį pasaulio ekonomikos susiskaldymą ir didelį naftos kainų kritimą.

Atsižvelgiant į dabartinius biudžeto taisyklės parametrus, pagal šį scenarijų bus aktyviai naudojama Nacionalinio gerovės fondo likvidioji dalis sukrėtimui neutralizuoti, o tai kelia grėsmę jos išsekimui jau šiais metais.

Žemos naftos kainos privers keisti biudžeto taisyklę, palaipsniui pereinant prie ribinės 40 USD už barelį kainos iki 2027 m., o tai privers mažinti biudžeto išlaidas (santykine prasme), rašo Centrinis bankas.

Alternatyva būtų didinti mokesčius. Tačiau nuo šių metų jie buvo tik padidinti, o M. Mišustinas pareikalavo, kad tai daugiau nebūtų daroma.

„Turi būti užtikrintas mokesčių nekintamumas“, – priminė Putino įsakymą.

Ribinės kainos sumažinimas padėtų susilpninti rublį. Valdžia ir eksportuotojai neturi naudos iš pernelyg didelio rublio stiprėjimo, pažymėjo „Freedom Finance Global“ pirmaujanti analitikė Natalija Milčakova.

Analitikai pastebėjo dabartinės biudžeto taisyklės trūkumą: jei naftos kainos krenta, pajamų iš naftos ir dujų trūkumas kompensuojamas parduodant valiutą iš Nacionalinio gerovės fondo, kuris palaiko rublį ir riboja pajamas iš naftos ir dujų. Bazinės pajamos mažės kartu su ribine kaina, o Finansų ministerija nuo valiutos pardavimo pereis prie jos pirkimo.