Briuselis atrodo bejėgis. Kremlius trina rankas

Nepaisant rusiškų SGD atsisakymo, jos vis dar teka į Europos Sąjungos šalis. Per pirmuosius du 2025 m. mėnesius jų importas išaugo 5 procentais. Tuo tarpu Briuselis dar nepriėmė plano, kaip palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų.

„High North News“ atkreipia dėmesį, kad bendras SGD importas į ES 2024 m., palyginti su 2023 m., išaugo 18 proc., o kainos pasiekė beveik keturis kartus didesnį lygį nei 2021 m. pradžioje.

Vidutinė Rusijos SGD kaina 2024 m. IV ketvirtį buvo 274 procentais didesnė nei 2021 m. I ketvirtį, o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – vis dar maždaug dvigubai didesnė nei 2021 m.

Remiantis turimais duomenimis, SGD eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą per pirmuosius du 2025 m. mėnesius toliau auga. Analizės rodo 5 procentų padidėjimą, pasiektas 3,92 milijardo kubinių metrų lygis, palyginti su 3,74 milijardo tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tikimasi, kad prancūzai ir vokiečiai pirmaus pagal dujų importą iš Rusijos.

Energetikos analitinė grupė „Ember“ atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga dar nepriėmė teisiškai įpareigojančio plano ar tikslo visiškai atsisakyti rusiškų dujų. „Ember“ analitikai pabrėžia, kad valstybės narės vis dar gali importuoti SGD, apeidamos sankcijas, per vadinamuosius šešėlinius laivynus arba pirkdamos per tarpininkus.

Isaacas Levi iš analitinio centro „Centre for Research on Energy and Clean Air“ perspėja, kad be ryžtingos politikos, kuria būtų ribojamas rusiškų dujų srautas, Europos Sąjunga padidins savo priklausomybę nuo šio energijos šaltinio iš Rusijos.

Jo nuomone, siekdama apriboti Kremliaus pajamas ir atsikratyti rusiškų žaliavų, ES turėtų įvesti SGD kainų ribą, uždrausti pirkimus neatidėliotinoje rinkoje ir laikytis strategijos iki 2027 m. visiškai atsisakyti rusiškų dujų.

Kaip praneša „Reuters“, Europos Komisija šiuo metu rengia strategiją, kaip iki 2027 m. sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kurios detalės bus pristatytos gegužę. Lygiagrečiai vyksta darbas dėl septynioliktojo ES sankcijų Rusijai paketo, kurį planuojama paskelbti birželį.

„Sankcijų priėmimas yra būtinas, kad Rusijai būtų sunkiau finansuoti karą su Ukraina. Taip pat patartina įgyvendinti „RePowerEU“ planą, pagal kurį iki 2027 m. bus atsisakyta Rusijos energijos išteklių. Padėtis pasaulinėje suskystintų dujų rinkoje, neseniai JAV įvesti apribojimai Rusijos energetikos sektoriui ir D. Trumpo administracijos pranešimai apie JAV SGD eksporto į ES didinimą yra palankūs sankcijų įvedimui“, – pabrėžė Tymonas Pastucha iš Lenkijos tarptautinių reikalų instituto.

„Reuters“ prieš kelias dienas pranešė, kad Vengrija prieštarauja sankcijų Rusijai įvedimui, kurioms reikalingas vieningas valstybių narių pritarimas. Tai dar labiau apsunkina Europos nepriklausomybės nuo Rusijos žaliavų procesą.

Nepaisant to, kad po 2022 m. invazijos į Ukrainą ženkliai sumažėjo Rusijos dujų importas, 2024 m. Rusija vis dar tiekė 19 proc. visų dujų ir SGD ES.

ES išlaidos Rusijos iškastiniam kurui 2024 m. sudarė 21,9 mlrd. eurų, viršydamos 18,7 mlrd. eurų finansinę pagalbą Ukrainai. Ankstesnėse ES sankcijose Rusijos SGD buvo mažai minimos.

Šiuo metu, po Rusijos, didžiausios dujų tiekėjos Europai yra Norvegija ir Jungtinės Valstijos.

Alternatyva rusiškoms dujoms būtų padidinti amerikietiškų SGD importą, nors tokia strategija kelia riziką padidinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Šie rūpesčiai tampa ypač svarbūs atsižvelgiant į besikeičiančią prekybos derybų dinamiką, kuri išryškina Europos energetikos politikos sudėtingumą.

Briuselis ir Vašingtonas pradėjo preliminarias derybas dėl tarifų, kuriuos Jungtinės Valstijos įvedė anksčiau šį mėnesį, panaikinimo. Europos Sąjunga tai mato kaip derybų galimybę, ypač atsižvelgiant į amerikietiškų dujų pirkimą, kurį Jungtinės Valstijos skatina.

„ES vykdo savo įsipareigojimus. Dabar pats laikas Jungtinėms Valstijoms aiškiai išdėstyti savo poziciją. Kaip ir visos derybos, šios taip pat turi būti grindžiamos abipusiškumu“, – teigiama Europos Komisijos pareiškime.