„Mes – kiti. 800 000 Rusijos kareivių negrįš namo“

Estija niekada neturėjo jokių iliuzijų dėl V. Putino imperinių ambicijų. Maža šalis daro viską, kas įmanoma, kad pasiruoštų galimai Rusijos agresijai. Interviu „Bild“ Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras perspėja, kad jei karinės operacijos Ukrainoje bus sustabdytos, Baltijos šalys gali tapti kitu V. Putino taikiniu.

Ekspertas Julianas Repkė: „Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigia, kad Rusija gali pulti NATO jau 2029 m. Jūs turite bendrą sieną su Rusijos Federacija. Ar bijote užpuolimo?“

Hanno Pevkuras: „Jei aš, kaip gynybos ministras, bijočiau Rusijos, tikriausiai čia nesėdėčiau. Nebijau Rusijos, bet esu pragmatiškas. Aš peržiūriu informaciją, kurią man pateikė mūsų ekspertai, žvalgybos tarnybos ir sąjungininkai.

O realybė tokia, kad pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija perskirstys savo pajėgas.

Pagal RF planą, ji nori padidinti karių skaičių iki 1 milijono 500 tūkstančių. Jie stiprina daugelį divizijų mūsų kaimynystėje, atsiveždami naujos įrangos, tankų ir atakos sraigtasparnių.

Privalome į tai reaguoti – kartu su savo sąjungininkais. Todėl Estija padidins savo gynybos išlaidas iki 5,4 procento nuo 2026 m. Šiuo metu vykdome didžiausias NATO pratybas, kuriose dalyvauja 18 000 karių. Estija masiškai investuoja į naujus pajėgumus.

Žinoma, mes visi norime, kad karas baigtųsi. Bet mes taip pat suprantame, kad apytiksliai 800 tūkstančių Rusijos kareivių Ukrainoje negrįš namo gyventi už 200 eurų per mėnesį. Jiems greičiausiai ir toliau mokės Rusijos armija. Šiuo metu jie gauna nuo 2 iki 3 tūkstančių eurų per mėnesį. Tai reiškia, kad grėsmė šaliai padidės, jei kovos Ukrainoje baigsis.“

„Atsižvelgiant į tai, ar jūs, kaip maža šalis, esate pasiruošę galimam Rusijos išpuoliui?“

„Manau, kad Estija yra viena geriausiai pasiruošusių NATO šalių. Turime šauktinių karių sistemą, beveik 44 000 karių karinę struktūrą. Šią kovinę diviziją galime mobilizuoti per mažiau nei 48 valandas. Žinau nedaug šalių, kurios galėtų taip greitai mobilizuoti tiek daug pajėgų. Be to, dabar turime 32 sąjungininkus ir kartu turime žymiai daugiau ugnies galios nei rusai.“

„Kalbėjote apie 5,4 % biudžetą nuo BVP kitais metais. Tai tris kartus daugiau [palyginti su šalies BVP] nei išleidžia Vokietija. Kaip tai pasiekti? Kur ieškoti lėšų? Ir kaip tai paaiškinti visuomenei?“

„Sąžiningumas yra svarbiausia. Atvirai sakome, kad Rusijos grėsmė yra reali. To nepaslėpsi. Pasiekti 5,4 proc. nebuvo lengva, tai buvo sunkus sprendimas. Sutaupėme daugelyje sričių ir įvedėme vadinamąjį saugumo mokestį. Visa tai sunku visuomenei, bet mes visi suprantame, jog šiandien daug pigiau investuoti 5 procentus taikos sąlygomis nei 20 procentų vėliau į karą ar net į būtinybę kovoti.

Tikiuosi, kad šis interviu padės žmonėms suprasti, kodėl svarbu kovoti už laisvę. Laisvė niekada nėra dovana, ją reikia ginti kiekvieną dieną – ir žinoti apie jai gresiančias grėsmes.

Europa jau seniai tikėjosi, kad Rusija taps normalia, demokratine šalimi. Tokių vilčių buvo po Sovietų Sąjungos žlugimo, tačiau situacija radikaliai pasikeitė nuo tūkstantmečio sandūros: Sakartvelas, Krymas, dabar didysis karas Ukrainoje – kas 6–8 metus Rusija puola savo kaimynes.

Tai rodo, kad Rusijos vadovybės noras atkurti imperiją niekur nedingo. Todėl turime būti sąžiningi ir kartu siųsti stiprius atgrasymo signalus – ir būti pasirengę ginti savo šalis.“

„Estija yra didelė Ukrainos rėmėja. Tačiau po beveik trejų su puse metų karo atrodo, kad Rusija pamažu, bet užtikrintai laimi karą. Mano klausimas Jums, kaip Vakarų šalies gynybos ministrui: ar padarėme pakankamai, kad išgelbėtume Ukrainą?“

„Ne, mes nepadarėme pakankamai. Ukrainos kariuomenė turėjo aiškią galimybę atsikovoti daugiau teritorijos, pavyzdžiui, per kontrpuolimą Charkive, kai nebuvo visos įrangos, kurią dabar tiekiame mes. Daugelis šalių dar neįgyvendino Estijos pasiūlymo investuoti 0,25 proc. kiekvienos šalies BVP Ukrainos gynybai. Taigi ne, mes nedarome pakankamai.“