Prasideda nekontroliuojamas žlugimas. Kremlius bando gelbėtis skubos tvarka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino 2025 m. federalinio biudžeto pakeitimus, kurie apima staigų naftos ir dujų pajamų plano sumažinimą ir finansavimo išskyrimą pagrindiniams projektams, skirtiems remti šalies ekonomiką.

Pagal biudžeto pakeitimų įstatymą, kurį V. Putinas pasirašė antradienį, bus sumažintos penkios valstybinės programos.

• Pramonės plėtros programa, pagal kurią Kremlius reikalavo iki 2030 m. padidinti civilinių prekių gamybą 40 %, praras 97,15 mlrd. rublių (1 mlrd. eurų) finansavimo.
• Valstybinė Rusijos „mokslinės ir techninės plėtros“ programa, kurios tikslas – pagal mokslinių tyrimų apimtį Rusiją pakelti į 8 vietą pasaulyje, praras 22,17 mlrd. rublių (0,24 mlrd. eurų) biudžeto lėšų.
• Valstybinės aviacijos pramonės plėtros programos, iš kurios Kremlius tikėjosi tūkstančio civilinių lėktuvų, kurie pakeistų vakarietiškus, išlaidos mažinamos 20 %. Dabar jai bus išleista 39,4 mlrd. rublių, o ne pradiniai 49 mlrd. rublių (0,54 mlrd. eurų).
• Valstybinės laivų statybos plėtros programos išlaidos sumažintos 4,1 milijardo rublių iki 24,1 milijardo (0.26 mlrd. eurų).
• Energetikos plėtros programos biudžetas sumažintas 7,2 milijardo rublių: dabar jis siekia 62,6 milijardo rublių (0,68 mlrd. eurų).

Kremlius mažina išlaidas nekarinėms prekėms, nes žaliavų pinigų srautas į biudžetą mažėja. Pagal pataisas, šiais metais iždas gaus 8,3 trilijono rublių (91 mlrd. eurų) pajamų iš naftos ir dujų, t. y. 24 % mažiau nei iš pradžių planuoti 10,8 trilijono rublių.

Biudžeto deficitas tris kartus viršys pradinį planą – 3,8 trilijono rublių vietoj 1,2 trilijono.

Biudžetas, kuris buvo sudarytas remiantis prielaida, kad „Urals“ nafta kainuos 70 dolerių už barelį, o dolerio kursas išliks apie 95 rublius, pavasarį susidūrė su problemomis: „Urals“ kaina nukrito iki 50 dolerių, o rublis pakilo iki dvejų metų aukščiausio lygio – mažiau nei 80 už dolerį. Dėl to sausio–gegužės mėnesiais pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo 14 %, o gegužę sumažėjimas siekė 34 %.

Reaguodama į tai, Finansų ministerija perskaičiavo biudžeto parametrus, remdamasi vidutine 56 USD už barelį naftos kaina, ir pradėjo ruoštis nuo kitų metų mažinti išladas.

Pasak departamento vadovo Antono Siluanovo, svarstoma galimybė reformuoti biudžeto taisyklę, kuri nustato, kiek vyriausybė gali išleisti iš Nacionalinio gerovės fondo.

Šiuo metu Finansų ministerija „atveria“ Nacionalinį gerovės fondą, kad padengtų prarastas pajamas iš naftos ir dujų, jei „Urals“ naftos kaina nukris žemiau 60 USD už barelį. Nuo kitų metų ši „riba“ gali būti sumažinta iki 50 USD, teigė su situacija susipažinęs „Bloomberg“ šaltinis.

Tam reikės sumažinti vyriausybės išlaidas, pabrėžė agentūros šaltinis: vyriausybė de facto išleis mažiau iš fondo lėšų, tačiau tam reikės „sumažinti“ kai kuriuos biudžeto straipsnius.

„Alfa Bank“ skaičiavimais, esant 50 JAV dolerių ribinei kainai, sekvestracija sieks 1,5–1,6 trilijono rublių.

Birželio pradžioje Nacionalinio gerovės fondo likvidaus turto apimtis sumažėjo iki 2,8 trilijono rublių. 2022–2024 m. vyriausybės „taupyklė“, kuri daugelį metų kaupėsi dėl perteklinio pelno iš žaliavų, sumažėjo daugiau nei perpus rublių išraiška ir tris kartus doleriais (nuo 113,5 mlrd. JAV dolerių iki 37,4 mlrd. JAV dolerių).

Jei naftos kainos išliks žemos, šis rezervas gali būti visiškai išeikvotas 2026 m., perspėjo RANEPA ekonomistai.