Mokslo ir technologijų pasaulis

Į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

Finansų ministerijai trečiadienį paviešinus kai kurių mokesčių pakeitimų projektus, verslo atstovai sako, kad dėl to lėtės šalies ekonomika, iš jos trauksis verslas, todėl į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių. 

„Pasirinktas reformos kelias – pelno mokesčio didinimas, progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai bei individualios veiklos apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykiais – rodo akivaizdų trumparegiškumą, kuris lems ekonomikos lėtėjimą ir verslo traukimąsi iš Lietuvos“, – teigiama Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)  pranešime. 

„Apie ekonomikos augimą, iš kurio buvo planuota finansuoti gynybą, galime, manyčiau, užmiršti“, – trečiadienį žurnalistams sakė LVK vadovas Andrius Romanovskis.

Asociacijos teigimu, Vyriausybė neišgirdo verslo prašymo geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu, taip pat esant neapibrėžtumui dėl JAV muitų politikos išlaikyti mokestinės aplinkos stabilumą.

„Kada yra ekonominė audra pasaulyje, mes dar pjauname savo burę ir metame inkarą“, – teigė A. Romanovskis.

„Daugybė dalykų – nė vienos geros žinios, tik blogos žinios“, – teigė jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad mokesčių pakeitimai, nukreipti į vidurinę klasę ir produktyvų kapitalą, demotyvuos ekonomiką kuriančius žmones, o pati reforma siunčia neigiamą signalą investuotojams.

„LPK atkreipia dėmesį, kad tokiu metu, kai globali ekonomika lėtėja, o geopolitinis nestabilumas didėja, Lietuva pati sau brėžia galimos recesijos kontūrus“, – teigiama asociacijos pranešime. 

LVK teigimu, įvedus draudimo mokestį, „nukentės labiausiai atsakingi Lietuvos gyventojai, o verslui bus užkraunama dar viena neproporcinga mokestinė našta“. 

„Manome, kad šie pasiūlymai yra klaida, kuri valstybei kainuos brangiai. Verslas mato šiuos planuojamus pasikeitimus ir jau tikriausiai dabar kraunasi lagaminus kraustytis į geresnę mokestinę aplinką galinčią pasiūlyti šalį“, – pranešime teigė A. Romanovskis.

Jo teigimu, naujas 36 proc. GPM tarifas palies ekonomiškai aktyviausius verslus, o Lietuva atsidurs prastesnėje situacijoje nei kaimyninės šalys. 

Pasak LPK, siūlomi siūlomi GPM pakeitimai labiausiai palies ne aukščiausias pajamas gaunančius asmenis, o vidurinę klasę – specialistus, įmonių vadovus, eksportuotojus.

Anot V. Janulevičiaus, siūlomi mokesčių pakeitimai yra neigiamas signalas tarptautiniams investuotojams. 

„Kapitalas, ypač tarptautinis, yra jautrus dviem dalykams: geopolitinei įtampai ir reguliaciniam neapibrėžtumui. Šiuo metu Lietuva turi abu. Tuo metu kai pasaulis perbraižo investicijų žemėlapį, Lietuva siunčia signalą, kad čia brangu, neprognozuojama, o sėkmė – apmokestinama“, – LPK pranešime teigė V. Janulevičius.

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skaičiuoja, kad bendras 25 proc. GPM tarifas su „Sodros“ ir privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiais viršus 44,5 proc., o tai suduos smūgį vidurinei klasei. 

„GPM mokesčio tarifai prieštarauja paprasto ir sukurtai gerovei proporcingo apmokestinimo principui, o taip pat pamatiniam tikslui kurti Lietuvoje kuo didesnę vertę ir gerovę“, – teigime LLRI pranešime.

JAV anksčiau šį mėnesį paskelbus apie planuojamus įvesti 20 proc. importo tarifus Europos Sąjungai (ES), Lietuvos verslas ragino valdžią stabdyti svarstomus mokestinius pakeitimus.

BNS rašė, kad Finansų ministerija siūlo išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, jį vienam asmeniui taikant nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės. Mokesčio tarifai, priklausomai nuo vertės, siektų nuo 0,1 iki 1 procento.

Pertvarkant mokesčius siūloma ir padidinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą įvedant keturis 20, 25, 32 ir 36 proc. tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, taip pat 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.

Taip pat siūloma iki 17 proc. didinti pelno mokesčio tarifą, apmokestinti saldžiuosius gėrimus.

Tikimasi, kad priėmus visus pasiūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet būtų papildomai surinkta 248,7 mln. eurų, o 2027 metais – 624,6 mln. eurų.

Didžioji dalis šių lėšų būtų skiriama gynybai – atitinkamai 306 mln. eurų ir 523,6 mln. eurų.