Mokslo ir technologijų pasaulis

Tik tai, kas pelninga ir pigu.

Kinija atmetė naują Rusijos dujų projektą, taip iš esmės nutraukdama Putino svajones pakeisti Europą Rytais.

Žlugo eilinis Kremliaus dujų projektas: Kinija atmetė idėją tiesti naują dujotiekį per Kazachstaną, kurį Maskva pasiūlė desperatiškai bandydama kaip nors kompensuoti prarastą Europos rinką. Nepaisant visų kalbų apie „partnerystę be sienų“, Pekinas nuolat atsukdavo Kremliui nugarą.

Kinija vėl deda kryžių

Dujų tiekimo iš Rusijos per Kazachstaną projektą, apie kurį Maskva džiugiai paskelbė 2024 m. rudenį, Pekinas oficialiai atmetė. Kinijos ambasadorius Rusijoje Zhang Hanhui tiesiai šviesiai pareiškė: dujotiekis per brangus, o esamas Kazachstano dujotiekis jau yra perpildytas. Norint transportuoti rusiškas dujas, reikia tiesti naują, o tai Kinijai nėra palanku.

„Tai šiek tiek brangu. Rusijos pusė nagrinėja šią galimybę, bet ji nereali“, – apibendrino diplomatas, kurio žodžius cituoja „Interfax“.

Taip baigėsi dar vienas bandymas nesėkmę paversti geopolitine sėkme.

„Sila Sibiri 2“ pakibo ore

Reikėtų priminti, kad pirminis projektas „Sila sibiri 2“ taip pat jau pusantrų metų yra įstrigęs. Nepaisant iškilmingų Maskvos pareiškimų, Kinija nesutiko su statybomis. Pagrindinė priežastis – kaina: Pekinas nori mokėti 60 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų vidaus tarifą, o dabar moka keturis kartus daugiau – 260 JAV dolerių.

Mongolija, per kurios teritoriją turi eiti dujotiekis, taip pat neįtraukė projekto į nacionalinį planą iki 2028 m., todėl akivaizdu, kad perspektyvos abejotinos.

Kinija diktuoja sąlygas savo žaliavų padaliniui

V. Putinas spaudžia Kiniją nuo 2022 m. pakeisti Europos rinką ir pirkti iki 100 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tačiau nepaisant vizitų į Pekiną, „strateginės partnerystės“ ir kalbų apie „naują energetinę ateitį“, visi Kremliaus pasiūlymai sulaukia šalto Pekino išskaičiavimo.

Kinija diktuoja sąlygas, mažina kainas, atmeta projektus ir daro tai vis atviriau. Šioje „draugystėje“ Rusija vis labiau primena žaliavų padalinį, negalintį nieko diktuoti.

Skaičiai kalba garsiau nei šūkiai

Per patį tiekimo Europai piką Rusija per metus eksportuodavo iki 200 mlrd. kubinių metrų dujų. Dabar į Kiniją ji eksportuoja tik 38 mlrd. ir tai kompensuoja tik 15 proc. buvusio kiekio. Europos nebėra. Kinija neskuba jos pakeisti.

2023 m. tiekimas į ES sumažės iki 28 mlrd. kubinių metrų, o 2024 m. – iki 32 mlrd. kubinių metrų. 2023 m. „Gazprom“ iš energetinės supervalstybės virsta tiekėju likutiniu principu.

Eilinis smūgis savimeilei

Maskva norėjo parodyti, kad turi „naujas rinkas“ ir „naujus horizontus“. Tačiau realybė – atmesti projektai, pigios nuolaidos ir diplomatinis pažeminimas. Šį kartą Kinija net nebandė išlaikyti mandagumo regimybės, o tiesiog atmetė idėją kaip nenaudingą.

Rusija gali kiek nori kalbėti apie „daugiapolį pasaulį“, „posūkį į Rytus“ ir „patikimą partnerę“, tačiau faktas akivaizdus: Kinija perka iš Kremliaus tik tai, kas pelninga ir pigu, o visa kita atmeta.