Mokslo ir technologijų pasaulis

Rusijoje bulvės brangesnės nei vaisiai, svogūnai muša kainų rekordus, o parduotuvės tuščios.

Drastiškas daržovių kainų padidėjimas, siekiantis iki 166 procentų, atskleidžia šalies žemės ūkio sistemos silpnumą ir priverčia valdžios institucijas atvirai pripažinti krizę. O viskas prasidėjo nuo... derliaus nuėmimo.

Nors pasaulio ekonomiką krėčia nepastovios  valiutų  ir naftos kainos, Rusijoje didžiausia problema pasirodo esanti... bulvės. Didėjanti krizė daržovių rinkoje rodo, kokia jautri neramumams yra maisto ekonomika šalyje, kuri norėtų būti savarankiška. Sumažėjusi gamyba, prasti logistiniai sprendimai ir pavėluotas politinis atsakas lėmė, kad tai, kas kadaise buvo kasdienės mitybos pagrindas, dabar yra prabanga. Ir pasekmės susijusios ne tik su vartotojais – jos paveikia ir makroekonomiką.

Rusija buvo įpratusi, kad daržovės, ypač bulvės, yra kasdienė prekė – pigi, prieinama ir patikima. Tačiau šiandien realybė atrodo kitaip. Rusijos žemės ūkio ministerija atvirai pripažino: šalies daržovių atsargos baigiasi, o praėjusių metų derlius „praktiškai baigėsi“. Šiuo metu parduotuvių lentynose dominuoja  importuoti produktai, daugiausia iš Egipto, Kinijos ir Pakistano, ir būtent šis importas, kaip pabrėžia pareigūnai, „diktuoja kainas“.

Poveikis? 2025 m. balandžio mėn. mažmeninė bulvių kaina vidutiniškai siekė 84,7 rublio už kilogramą (apie 0,96 euro), o tai reiškia, kad ji padidėjo net 166,5 %. Svogūnai pabrango 87,2 %,  kopūstai –  56,8 %, ir net tokių paprastai stabilių produktų kaip burokėliai ir pomidorai kainos pakilo atitinkamai 11,9 ir 1,2 %.

Gegužės 12 d. duomenimis, svogūnai vidutiniškai kainavo 72,3 rublio/kg (0,82 euro), o kopūstai – 75,2 rublio/kg (0,85 euro).

Rusų šeimoms, kurių kasdienė mityba pagrįsta tradiciniais, paprastais maisto produktais, situacija pradeda atrodyti kaip kova dėl pagrindinių ingredientų. 

Paradoksalu, bet dabartinės krizės šaltinis buvo ne stichinė nelaimė, o... per geras derlius. 2023 metais Rusijoje buvo toks bulvių perteklius, kad saugyklose nebuvo vietos. Kainos krito, pasėlių pelningumas smuko, ir daugelis  ūkininkų  nusprendė nutraukti gamybą.

„2023 metais turėjome rekordinį derlių, bulvių buvo daug, tai atsispindėjo kainoje, ūkiai prarado pelningumą ir daugelis nusprendė pereiti prie kitų produktų“, – aiškina Bulvių asociacijos atstovė Tatjana Gubina.

Be to, pasitaikė ir  orų anomalijų  – sausrų ir šalnų – kurios gerokai sumažino šių metų derlių. Todėl, anot „The Moscow Times“, šalis buvo nuėmusi tik 7,3 mln. tonų bulvių, kai paklausa siekė 8 mln. tonų. Skirtumą teko padengti importu, kuris, kaip žinoma, nėra pigus. 

Tačiau verta paminėti, kad vien importo nepakaks rinkai stabilizuoti. Valdžia bando gelbėti padėtį didindama užsieninių daržovių pirkimus. 2024/2025 metų sezone Rusija planuoja importuoti net 470 000 tonų bulvių, tai beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Importas  iš Kinijos išaugo  5 kartus. Tačiau auganti užsienio produktų dalis ne tik nesumažina kainų, bet netgi jas didina. Bulvės iš Egipto kainuoja iki 100 rublių už kilogramą (1,13 euro). 

Tęsinys kitame puslapyje:

Todėl Rusijos  žemės ūkio ministerija  skelbia puolimą – plečia pasėlių plotus ir sandėliavimo patalpas. „WP Finanse“ duomenimis, šiuo metu saugojimo pajėgumas siekia 9,2 mln. tonų. Tai yra apie 147 000 tonų daugiau nei prieš metus, bet vis dar per mažai, kad būtų galima veiksmingai apsaugoti rinką nuo dar vieno sezoninio šoko.

Problemos mastas jau persmelkė politinę sferą. „Bulvės neturėtų būti prabanga, jų kaina turėtų būti fiksuota“, – „Komsomolskaja pravda“ cituoja Dūmos pirmininko pavaduotoją Borisą Černyšovą. Jis pridūrė, kad Rusijoje  bulvė  vadinama „antra duona“.

„Dideli šio socialiai svarbaus produkto kainų svyravimai gerokai padidina milijonų šeimų biudžetų naštą. Ši daržovė, kuri tradiciškai laikoma nebrangiu maisto produktu, vien 2024 m.  pabrango beveik dvigubai, o augimo tempas didėja“, – teigė Černyšovas. Šis pareiškimas tapo socialinio nepasitenkinimo ir netikėjimo žemės ūkio politikos veiksmingumu simboliu.

Tuo tarpu „Reuters“ praneša, kad 2025 m. bulvės lemtingai didins maisto produktų kainas visoje Rusijoje, didindamos infliaciją ir gilindamos vartotojų krizę. Ir tai tik pradžia.  Rusija, priklausanti nuo oro sąlygų ir importo sprendimų, netrukus gali sumokėti daug didesnę kainą – ne tik už bulves, bet ir už viso maisto sektoriaus valdymo klaidas.

Ne tik Rusija turi bulvių problemą, bet ir Baltarusija kovoja su kylančiomis šių pagrindinių daržovių kainomis ir trūkumu. Šalis, kuri turėjo būti Maskvos užnugaris, pradeda desperatiškai atsiverti Europos importui, nes... bulvės nebėra garantuotas patiekalas lėkštėje. Abi šalys  kovoja  su kylančiomis šios pagrindinės daržovės kainomis ir mažėjančiais ištekliais. Beviltiški žingsniai, kurių imtasi krizei išspręsti, rodo, kad problema yra rimtesnė nei tikėtasi.

Baltarusija nusprendė panaikinti  draudimą importuoti  tam tikrus maisto produktus, įskaitant bulves, svogūnus ir kopūstus, iš vadinamųjų nedraugiškų šalių. Šis draudimas galioja nuo 2022 m. sausio mėn. ir buvo politinės blokados prieš Vakarus dalis. Oficialiai Baltarusijos ministras pirmininkas Aleksandras Turčinas šį sprendimą paaiškino kaip „atvirumo, taikaus pobūdžio ir geros kaimynystės principų demonstravimą“.

Tačiau nepriklausoma žiniasklaida šį žingsnį pirmiausia vertina kaip atsaką į didėjantį daržovių trūkumą šalyje. „Moscow Times“ cituoja prezidentą Aleksandrą Lukašenką, kuris pokalbyje su Vladimiru Putinu pasakė : „Mes jau viską pardavėme Rusijai.“

Nepaisant Rusijos spaudimo tiekti didesnius bulvių kiekius,  pati Baltarusija neturi kuo padėti. „Moscow Times“ praneša, kad baltarusiai jau seniai kovoja su ribota daržovių pasiūla ir prasta kokybe vidaus rinkoje. Balandžio mėnesį buvo leista didinti bulvių, svogūnų ir kopūstų kainas, o gegužę pats Lukašenka pripažino, kad trūkumas šalyje yra reali problema.

Tokia padėtis rodo, kad bulvių krizė paveikia ne tik Rusiją, bet ir artimiausius jos sąjungininkus, kurie, užuot teikę paramą, yra priversti ieškoti sprendimų vis labiau deficituojamoje  maisto produktų rinkoje.