Nereikia rūpintis dėl kaulų. „Ši žuvis pranoksta konkurentus“

Dar blogiau, kai reikia ją pasirinkti iš gausybės rūšių. Nors menkė, upėtakis ir lašiša yra ranka pasiekiamos, verta griebtis kažko, kas plaukioja Lietuvos vandenyse ir yra tokia pat skani kaip ir populiariausia žuvis.

Vėgėlė (Lota lota) tikrai yra nepakankamai įvertinta, bet verta mūsų dėmesio.

Trokštate žuvies? Susipažinkite su vėgėlėmis!

Plačiojoje visuomenėje vėgėlė visai neaptinkama arba beveik visai neaptinkama, tačiau ją vertina tiek gurmanai, tiek meškeriotojai. Tai gėlavandenė (dažniausiai)  žuvis, gyvenanti Europos ir Azijos vandenyse.

Vėgėlė yra labai įdomios išvaizdos, nes yra slidi, praktiškai be žvynų, pasižymi ūsais ir įdomia, marmurine kūno spalva.

Ką dar reikia žinoti apie vėgėlę? Tai migruojanti žuvis, paprastai gyvenanti švariuose vandenyse be dumblėto dugno. Lietuvoje paplitusi ežeruose ir upėse.

Didžiulis vėgėlės privalumas yra tas, kad ji gyvena švariuose vandenyse, todėl nekaupia sunkiųjų metalų. Be to, jai būdingas panašus į menkės skonis, nors jos gerbėjai pripažįsta, kad vėgėlė yra pranašesnė. Be to, vgėlės mėsoje jaučiamas saldumas ir lengvas traškumas, kurio nepaturi kitos rūšys.

Vėgėlė taip pat liesa, neturi daug riebalų ir turi daug vitaminų – tai dar viena priežastis ją paragauti bent kartą. Geros naujienos virėjams, kurie svarsto,  ar vėgėlė turi kaulų. Žinoma, turi, tačiau jų lengva išvengti pjaustant filė.

Vėgėlė, kaip ir dauguma žuvų, yra  sveikųjų riebalų šaltinis. Žinoma, jų nėra daug, nes ji priskiriama liesai žuviai, tačiau esantys yra labai vertingi sveikatai. Vėgėlėje esančios nesočiosios riebalų rūgštys yra naudingos efektyviam širdies ir smegenų funkcionavimui. Žuvyje taip pat yra B grupės vitaminų: jie yra neįkainojami, kad organizmas veiktų kuo geriau, nes teigiamai veikia visas žmogaus organizmo sistemas.

Vėgėlėje taip pat yra seleno: elemento, kuris gali stimuliuoti imunitetą, o tai labai svarbu ne tik infekcinių ligų metu, bet ir ištisus metus. Be to, žuvis yra cinko šaltinis: stiprus antioksidantas, padedantis pašalinti toksinus iš organizmo ir užkirsti kelią per dideliam ląstelių senėjimui. Be to, cinkas teigiamai veikia plaukų, odos ir nagų būklę.

Dabar, kai žinome, kad vėgėlė yra sveika, laikas išmokti ją paruošti.

Kaip paruošti vėgėlę?

Iš vėgėlės lengva paruošti filė, todėl verta pasinaudoti šia galimybe ir mėgautis žuvimi su kuo mažiau kaulų. Jei susitvarkėme su šia užduotimi, galime ją tiesiog  apkepti džiūvėsėliuose ir patiekti su bulvėmis bei salotomis.

Žinoma, jei nemėgstate džiūvėsėlių, kurie sugeria riebalus, galite kepti vėgėlę be jos. Galite prieš tai įtrinti filė druska ir pipirais, tada pabarstyti juostelėmis pjaustytu svogūnu, palikti bent dviem valandoms ir tada kepti.

Taip pat galite kepti vėgėlę orkaitėje. Galite ją marinuoti džiovintose žolelėse, bet kokiame žuvies mišinyje arba tiesiog apšlakstyti citrina ir greitai iškepti orkaitėje.