Prancūzai atskleidė savo paslaptį: parodė, kaip atrodo jų HIMARS konkurentas

2025 m. balandžio 30 d. leidinyje „Challenges“ paskelbtame Vincento Lamigeono straipsnyje atskleidžiama, kad egzistuoja nauja Prancūzijos daugkartinio paleidimo raketų sistema (MLRS) „Foudre“ (liet. „Žaibas“), kurią sukūrė bendrovė „Turgis & Gaillard“. 

Šis iki šiol slaptas projektas, dabar paviešintas, vykdomas tuo metu, kai Prancūzijos kariuomenei skubiai reikia pakeisti senstančias LRU (pranc. Lance-Roquettes Unitaire) sistemas, kurių operacinė parengtis nuolat mažėja. Iki 2027 m. gali susidaryti kritinis pajėgumų trūkumas, o užsienio alternatyvos kelia susirūpinimą dėl strateginio savarankiškumo, todėl „Foudre“ turėtų būti didelio našumo, visiškai nepriklausomas sprendimas, kuris ateityje taptų Prancūzijos atitikmeniu amerikietiškomis HIMARS sistemoms, rašo „Army Recognition“.

„Foudre“ išsiskiria moduline ir oru transportuotina konstrukcija, kuria siekiama užtikrinti didelį operatyvumą. Sumontuota ant „Renault Trucks Kerax 6x6“ važiuoklės, sistema pasižymi dideliu strateginiu ir taktiniu mobilumu. Skirtingai nei sunkesnėms sistemoms – pavyzdžiui, Pietų Korėjos „Chunmoo“ – šaudymui nereikia stabilizuojančių atramų, todėl sistem1 galima greitai dislokuoti, greičiau persidislokuoti po mūšio ir sumažinti atsakomosios ugnies riziką. Sistema yra pilnai transportuojama „C-130“ orlaiviu, todėl ją galima nedelsiant perdislokuoti į operacijų vietą – panašiai kaip HIMARS, kuri taip pat naudoja lengvą ratinę platformą. 

„Foudre“ ypač siekia atitikti tarptautinius standartus savo ugnies galia. Sistemoje gali būti montuojama konfigūruojama amunicijos kapsulė, galinti paleisti šešias 227 mm raketas „M31“ – tokias pat, kokias naudoja dabartiniai Prancūzijos LRU ir kurios suderinamos su HIMARS sistema. Jis taip pat gali paleisti vien1 ATACMS raketa, kurios veikimo nuotolis 150 km, arba dvi „PrSM“ (precizinio smūgio raketas), kurių veikimo nuotolis siekia 500 km – taigi, tai atitinka naujausius amerikiečių platformos patobulinimus.

Be to, tikimasi, kad, atlikus nedidelius pakeitimus, „Foudre“ galės naudoti sausumos atakos sparnuotąsias raketas, pavyzdžiui, MBDA sukurtą sausumos sparnuotąją raketą (angl. Land Cruise Missile, LCM), kurios deklaruojamas veikimo nuotolis yra 1000 km. Tai viršytų žinomus dabartinių HIMARS, į kuriuos integruotos tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos tebėra planavimo arba ankstyvojo kūrimo etape, nuotolio pajėgumus.

Programos pramoninė struktūra dar labiau sustiprina jos strateginę padėtį. Visiškai privačiomis lėšomis sistemą kuria „Turgis & Gaillard“ – nepriklausomai nuo bet kokio didelio gynybos konsorciumo, sistema apima daugybę Prancūzijos gamyklų. Važiuoklę gamina grupės dukterinė įmonė „Graffeuille“, įsikūrusi Šarantoje, o galutinę integraciją atlieka „Sefiam“, įsikūrusi Lozeroje. Toks vietinės gamybos modelis leidžia pilnai kontroliuoti logistiką ir technines konfigūracijas, o tai yra esminis veiksnys, leidžiantis greitai patenkinti besikeičiančius karinius reikalavimus. 

Be to, „Foudre“ bus susietas su „Odin“ – nuosava ryšių sistema, sukurta įmonėje, ir integruota su bepiločiu orlaiviu „Aarok“, kad būtų galima sukurti nacionalinę „jutiklis-šauliui“ (angl. sensor-to-shooter) naikinimo grandinę, taip sutrumpinant laiką nuo aptikimo iki mūšio, o tai labai svarbu didelio intensyvumo konfliktuose. 

Kadangi paskutinės Prancūzijos LRU sistemos buvo pristatytos 1990-aisiais ir liko mažiau nei septynios veikiančios sistemos, iš kurių dalis naudojama atsarginėms dalims, padėtis Prancūzijos karinėse pajėgose tapo neatidėliotina. Trys vienetai šiuo metu yra dislokuoti Rumunijoje pagal NATO užtikrinimo operacijas, o jų operatyvų pakeitimą Prancūzijos kariuomenė laiko prioritetu. Kariuomenės štabo viršininkas generolas Pierre'as Schillas 2024 m. pabaigoje priminė parlamentui apie kritinį tolimojo šaudymo pajėgumų poreikį, pažymėdamas, kad daugelis kitų Europos pajėgų jau turi tokias sistemas.

Esant tokiai skubai, turimos galimybės yra ribotos: už dideles išlaidas pratęsti LRU eksploatavimo laiką, įsigyti jau pagamintų užsienio sistemų (pavyzdžiui, JAV HIMARS, Pietų Korėjos „Chunmoo“ ar Indijos „Pinaka“) arba laukti Prancūzijos programos „FLP-T“, kuri, kaip tikimasi, bus įgyvendinta ne anksčiau kaip 2030 m. Kita svarstoma galimybė – daugkartinio paleidimo raketų sistema G-MARS, kurią sukūrė bendra Prancūzijos ir Vokietijos įmonė KNDS, sumanyta kaip Europos atsakas į HIMARS. 

G-MARS pagrįsta modernizuota Vokietijos „MARS II“ platforma, kurioje daugiausia dėmesio skiriama didesniam naudingajam kroviniui ir ilgesnio nuotolio amunicijai. Tačiau jos gamybos terminai lieka neaiškūs, o masinė gamyba gali nesutapti su artimiausiais Prancūzijos kariuomenės operaciniais terminais. Atsižvelgiant į tai, „Foudre“ yra visiškai nacionalinis, artimiausio laikotarpio sprendimas, suderinamas tiek su esamais šaudmenų tipais, tiek su būsimais FLP-T šaudmenimis.

Pranešama, kad pamažu formuojasi ir politinė bei institucinė parama programai. Gynybos ministras Sébastienas Lecornu jau išreiškė aiškų susidomėjimą – ypač per vasario mėnesį vykusį vizitą į Blua, kur jis paragino bendrovę iki Paryžiaus aviacijos parodos atlikti sėkmingą bandomąjį „Aarok“ drono skrydį. 

Jei bandomasis skrydis, kurį tikimasi atlikti birželį, bus sėkmingas ir Prancūzijos aviacijos institucijų bus patvirtintas, sprendimas dėl „Foudre“ įsigijimo gali būti priimtas jau 2025 m. rugsėjį. 

Šiomis aplinkybėmis, derinant operacinį spaudimą, teisinę paramą, institucinį atvirumą ir pramonės brandą, „Foudre“ tampa ne tik perspektyviu laikinu sprendimu, bet ir potencialiu Prancūzijos tolimojo nuotolio artilerijos pajėgumų 2030-aisiais pagrindu, rašo „Army recognition“. „Foudre“, kurio našumas prilygsta, o kai kuriais atvejais net viršija HIMARS našumą, gaminamas šalies viduje ir integruotas į nacionalinę skaitmeninę architektūrą, yra strateginės pastangos atkurti Prancūzijos savarankiškumą tolimojo smūgio pajėgumų srityje. O bendra trajektorija rodo, kad sistema gali tapti nauju tolimojo nuotolio tiksliosios ugnies galios standartu ne tik Prancūzijai, bet galbūt ir Europai.