Galingas atsakas. Ukraina didina savo karines pajėgas 3,5 karto

Ukrainos ginkluotosios pajėgos padidins nepilotuojamų pajėgų skaičių 3,5 karto, kad kompensuotų sumažėjusią JAV karinę pagalbą.

Dronai tapo pagrindine novatoriška karo Ukrainoje technologija. Jie atsakingi už daugiau aukų nei visi kiti ginklų tipai kartu sudėjus. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tikėdamosi problemų dėl JAV karinės pagalbos, radikaliai plečia nepilotuojamas pajėgas ir dronų naudojimą, kad kompensuotų sunkesnių ginklų trūkumą.

Naujoji „Dronų linijos“ programa, kuri buvo kuriama nuo praėjusio rudens, bet oficialiai paskelbta vasarį, yra planas „B“, jei derybos dėl karo pabaigos žlugtų arba naujoji JAV administracija prarastų susidomėjimą tolesne parama Ukrainai, rašo „The New York Times“, kurio korespondentai kalbėjosi su Ukrainos kariuomenės pareigūnais.

Donaldo Trumpo taikos derybos atitraukė dėmesį nuo naujos dronų programos, tačiau ji jau davė apčiuopiamų rezultatų. Karo ekspertų teigimu, daugiausia dėl jos Rusijos armija praktiškai sustojo veržtis į priekį: jei lapkritį ji užėmė 722 kv. km, tai kovą – tik 132 kv. km, teigia „DeepState“.

Pagal programą „Dronų linija“, keturi dronų batalionai bus reorganizuoti į pulkus, kurių kiekviename bus apie 700–2500 kareivių, ginkluotų FPV dronais, bombų mėtymo mašinomis ir antžeminėmis sistemomis, įskaitant nuotoliniu būdu valdomas transporto priemones su kulkosvaidžiais.

Ukrainos kariuomenė yra daug mažesnė nei Rusijos, o ketvirtaisiais karo metais ją papildyti darosi vis sunkiau. Slėpimasis nuo kariuomenės tapo masiniu reiškiniu. 

„Dronų linija“ yra skirta 18–24 metų amžiaus savanoriams verbuoti. Tarnybos trukmė – 1 metai. Savanoriai gautų 1 milijoną grivinų arba 24 000 JAV dolerių mėnesinį atlyginimą, beprocentę būsto paskolą ir atleidimą nuo mobilizacijos po tarnybos), pranešė „Reuters“, remdamasis prezidento Volodymyro Zelenskio karo patarėju Pavlo Palyca.

Tačiau „The New York Times“ pažymi, kad lengviau verbuoti kareivius nepilotuojamoms pajėgoms, kurios kovoja iš priedangos, nei pėstininkus, kurie turi sėdėti apkasuose. Strategija apima iki 30 km atstumu už fronto linijos esančios teritorijos kontrolę, naudojant žvalgybinius ir atakos dronus. Tai turėtų užkirsti kelią Rusijos daliniams susitelkti puolimui. Dronai, skraidantys iki 130 km/val. greičiu, gali aplenkti viską, kas juda ant žemės.

„Tiesą sakant, tai veikia“, – apie „Dronų liniją“ sakė Michaelas Kofmanas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Carnegie Berlyno Rusijos ir Eurazijos centre. Jis pridūrė, kad Rusijos armijos puolimo stabdymui įtakos turėjo ir įrangos trūkumas bei žiemos orai.

Pasak Kofmano, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslas – sukurti pajėgas, kurios „galėtų blokuoti didelius fronto ruožus“ ir apsieitų be JAV karinės pagalbos – bent jau fronto linijose. Tuo pačiu metu Ukraina išlieka labai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų ir Europos šalių oro gynybos sistemų, skirtų apsaugoti miestus nuo raketų, esančių toli už fronto linijų.

Tuo tarpu Ukraina dronus daugiausia gamina pati. Ukrainos kariuomenės duomenimis, dronai atsakingi už 70 proc. žuvusiųjų ir sužeistųjų abiejose pusėse – daugiau nei visų kitų rūšių ginklai kartu sudėjus, įskaitant tankus, haubicas, minosvaidžius ir minas.

Tikimasi, kad programa laikui bėgant bus plečiama, o patyrę pilotai dalinsis savo patirtimi su kitų dalinių kariais, kad efektyviau sutrikdytų Rusijos armijos tiekimo grandinę, oro gynybos sistemas ir elektroninę karybą, „The New York Times“ sakė Achilo pulko vadas Jurijus Fedorenko.

„Idėja yra visą fronto liniją padengti dronais“, – pridūrė jis.