„Putinas daro siaubingą klaidą“

Putinas padarė klaidą po pokalbio su Erdoganu, netyčia atskleisdamas savo planus.

Rusija patiria didelį tarptautinį spaudimą: Europa, JAV ir Turkija reikalauja nedelsiant paskelbti paliaubas Ukrainoje. Pokalbis su Erdoganu tik pablogino situaciją.

Putinas atsidūrė itin keblioje padėtyje. Keletas tarptautinių lyderių, įskaitant Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir Ukrainos sąjungininkes Europoje, spaudžia Rusiją dėl visiško ugnies nutraukimo. Šis žingsnis vadinamas pagrindine derybų pradžios sąlyga.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat išdėstė savo poziciją: atsisakymas sudaryti taiką reikštų griežtas sankcijas Rusijai. Europa jau rengia papildomų apribojimų paketą, jei Maskva tęs karinę agresiją.

Telefoninis pokalbis: prieštaringi teiginiai

Gegužės 11 d. Putinas telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Kremlius pareiškime teigė, kad sutiko gegužės 15 d. Stambule surengti derybas su Ukraina, tačiau nutyli vieną iš pagrindinių aspektų – diskusijas dėl paliaubų.

Tuo pačiu metu Turkijos pusė aiškiai pareiškė, kad tai buvo pagrindinis pokalbio klausimas. Prezidentas Erdoganas pabrėžė: „Visapusiškos paliaubos sukurs reikiamą atmosferą taikos deryboms“ (Turkijos prezidento „Twitter“ paskyra).

Kremlius bando atsiriboti nuo pasaulio

Tai, kad Kremliaus oficialiame pareiškime neužsimenama apie paliaubas, sukuria įspūdį, kad Maskva sąmoningai ignoruoja šį klausimą. Rusija bando pateikti save kaip pasirengusią dialogui, tačiau tuo pat metu vengia konkrečių įsipareigojimų, tikėdamasi atidėti procesą ir išvengti tiesioginių žingsnių taikos link.

Toks elgesys atspindi Kremliaus strategiją: demonstruoti derybų proceso įspūdį, vengiant įvykdyti pagrindinę sąlygą – karo veiksmų nutraukimą. Ekspertai pažymi, kad tokia taktika skirta laimėti laiko ir sumažinti tarptautinės bendruomenės spaudimą.

Aklavietė Maskvai

Putinas atsidūrė situacijoje, kai bet koks sprendimas turėtų neigiamų pasekmių Rusijai. Atsisakymas nutraukti ugnį automatiškai parodys pasauliui, kad Kremlius nėra suinteresuotas realiu konflikto sprendimu, o tai sustiprins Vakarų šalių pozicijas įvesti naujas sankcijas.

Tuo pačiu metu paliaubų priėmimas reikštų silpnumo pripažinimą ir norą nusileisti spaudžiant tarptautinei bendruomenei. Todėl Kremlius nusprendė šios temos savo pareiškime neminėti, kad išlaikytų situacijos kontrolės įspūdį.

Turkija pabrėžia taiką

Turkijos prezidentas, kaip patyręs diplomatas, aiškiai pasakė, kad be išankstinių paliaubų kalbėti apie produktyvias derybas beprasmiška. Erdoganas pareiškė, kad tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko istorinis lūžio taškas, ir pabrėžė esąs pasirengęs padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų sukurta ilgalaikė taika.

Prieštaringa Maskvos retorika

Rusija bando demonstruoti diplomatinį aktyvumą, bet nėra pasirengusi realiems veiksmams. Pasiūlymas susitikti Stambule be išankstinių paliaubų atrodo kaip Kremliaus bandymas sukurti taikos proceso iliuziją neprisiimant jokių įsipareigojimų.

Tarptautiniai ekspertai pabrėžia, kad tokia retorika nėra pasirengimas taikai, o tik būdas išvengti griežto Europos ir Jungtinių Valstijų ultimatumo. Kremlius supranta, kad atsisakymas nutraukti ugnį lems dar griežtesnes Trumpo administracijos sankcijas, tačiau nėra pasirengęs sutikti su tikromis paliaubomis.

Maskvai stengiantis išvengti paliaubų aptarimo, tarptautinis spaudimas tik auga. Turkija, Europa ir Jungtinės Valstijos vieningai reikalauja taikos, o Rusija vis labiau izoliuojasi, neturėdama realios galimybės išvengti sankcijų spaudimo.