Pentagono perspėjimas! Rusija ir Kinija kuria siaubingą ginklą. Trumpo „Auksinis kupolas“ bejėgis? (Video)

Per dešimtmetį Rusija ir Kinija galėtų turėti naują ginklą: raketas su branduolinėmis galvutėmis, kurios galėtų skristi žemojoje Žemės orbitoje ir pasiekti JAV taikinius daug greičiau nei tradicinės tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM). Pentagonas perspėja, kad į tai reikėtų atsižvelgti statant „Auksinį kupolą“ – priešraketinės gynybos sistemą, apie kurią paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas.

Baltuosiuose rūmuose paskelbtos ataskaitos apie grėsmes Jungtinėms Valstijoms, kurioms atremti skirtas „Auksinis kupolas“, išvakarėse JAV Gynybos departamento žvalgybos agentūra (DIA) pristatė infografiką, kurioje apibendrinti galimi JAV priešininkų – Kinijos, Rusijos, Irano ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos – pasiekimai, didinant raketinius pajėgumus.

Pavyzdžiui, Kinijos ginkluotėje esančių sausumos tarpžemyninių balistinių raketų su branduolinėmis galvutėmis, kurių veikimo nuotolis viršija 5 500 km, skaičius iki 2035 m. gali padidėti nuo 400 iki 700, Rusijos – nuo ​​350 iki 400, Šiaurės Korėjos – nuo ​​10 ar mažiau iki 50, o Irano – iki 60 (šiuo metu tokių raketų jis neturi). Tačiau svarbiau yra tai, kad pagal planą Kinija ir Rusija galėtų įgyti atitinkamai 60 ir „mažiau nei 12“ „dalinio orbitinio bombardavimo sistemos“ (FOB) branduolinių raketų, galinčių daug greičiau pasiekti Jungtines Valstijas, pažymi „Bloomberg“.

Prieš pasiekdama taikinį, tokia raketa „įskrieja į žemą orbitą... ir jos skrydžio laikas gerokai sutrumpėja arba ji gali skristi virš Pietų ašigalio, kad išvengtų ankstyvojo perspėjimo ir priešraketinės gynybos sistemų“, – teigiama JAV karinės žvalgybos pranešime.

Raketa palieka orbitą „prieš visiškai apsisukdama“, kad paleistų kovines galvutes į taikinį.

Tradicinės tarpžemyninės balistinės raketos skrenda daugiau nei 1000 km aukštyje virš Žemės, todėl radaruose jas galima matyti iš labai didelių atstumų.

FOB raketos turi pakilti į maždaug 150 km aukštį, o tam reikia žymiai daugiau galios, tačiau gerokai sutrumpėja skrydžio laikas ir ankstyvo radaro aptikimo galimybės.

Žvalgybos duomenimis, šiuo metu Kinija ir Rusija tokių raketų neturi. Tačiau 2021 m. pasirodė pranešimų, kad Kinija atliko FOB raketų bandymus, o tai sukėlė nerimą Pentagone.

„Mes buvome liudininkai labai svarbaus įvykio, susijusio su ginklų sistemos bandymais. Tai kelia didelį nerimą“, – tuo metu „Bloomberg“ sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley.

„Nežinau, ar tai galima pavadinti palydovo situacija“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje istoriją, kad po pirmojo sovietinio palydovo paleidimo 1957 m. Jungtinės Valstijos suprato, kad atsilieka nuo SSRS ir turi dėti daug daugiau pastangų savo kosmoso programai įgyvendinti, „bet manau, kad tai labai arti to“.

D. Trumpo pareiškimas apie būtinybę sukurti „Auksinį kupolą“, siekiant apsaugoti JAV nuo raketų grėsmių, priminė dar vieną istorinį precedentą – Ronaldo Reagano strateginės gynybos iniciatyvą, žinomą tiesiog kaip „Žvaigždžių karai“.

D. Trumpas ir jo administracija nepateikė plano detalių, tačiau praėjusią savaitę Kongreso biudžeto biuras paskelbė mažiausiai išbandyto ir greičiausiai prieštaringiausiai vertinamo sistemos segmento – kosmose esančių perėmėjų palydovų tinklo – kūrimo ir paleidimo vertinimą.

Minimaliomis išlaidomis tai galėtų kainuoti net 161 mlrd. dolerių, tačiau ataskaitoje teigiama, kad per 20 metų tai greičiausiai kainuos iki 542 mlrd. dolerių.