„Ukraina pramiegojo. 100 %. Perduoda estafetę priešui“

Karo ir politikos apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos įrašas socialiniame tinkle X.

Kol tu miegi, priešas pumpuoja raumenis... Rusai pagamino kovinį „Jak-52“ prieš dronus.

Ne pirmą kartą pastebiu, kaip Ukraina tampa lydere, naudodama visiškai netikėtas kovos su Rusijos terorizmu priemones, tačiau dėl kažkokių nepaaiškinamų arba gana paaiškinamų ir visiems žinomų priežasčių, kurios stabdo jų vystymąsi, perduoda estafetę priešui, kuris ja naudojasi 100 %.

Ne taip seniai mes su jumis buvome liudininkai, kaip Rusijos armija pradėjo naudoti šviesolaidį FPV dronuose, nors šis pasiūlymas Ukrainoje pasirodė daug anksčiau, bet tada buvo sakoma, kad jis brangus, riboja dronų mobilumą ir apskritai „visiškai ne laiku“.

Ukraina taip pat tapo lydere perimant žvalgybinius dronus, naudojant lengvuosius stūmoklinius „Jak-52“. Būtent Odesoje šis orlaivis pirmą kartą buvo panaudotas siekiant pakenkti Rusijos armijos gebėjimui vykdyti žvalgybą saugiu atstumu nuo pakrantės. Rusijos vadovybei Odesos „Jak-52“ tapo tokia rakštimi su***je, kad jie surengė tikrą jo medžioklę ir netgi sugebėjo sunaikinti „paukštelį“ smūgiu iš 9M723.

Tačiau savanoriai greitai pradėjo rinkti pinigus naujam orlaiviui. Ne valstybė, ne vietos oligarchai, ne vietos valdžia, o paprasti žmonės rinko pinigus, kurių dėka tokios desantinės ugnies grupės ir toliau kontroliuoja Odesos dangų.

Tačiau kol mes buvome įstrigę statinėse sąlygose, mūsų priešai pradėjo plėtoti stūmoklinių orlaivių naudojimo idėją, kurių Rusija turi daug daugiau nei Ukraina. Be to, net nepaisant to, kad sovietmečiu idėjos kurti „Jak-52“ žlugo, dabar jos tapo aktualesnės.

Truputis istorijos…

Karo Afganistane metu sovietų armija atsidūrė tokioje situacijoje, kai neturėjo veiksmingų atakos lėktuvų (tuo metu Su-25 neegzistavo), todėl buvo iškelta užduotis greitai sukurti lengvą, manevringą atakos lėktuvą kovai su priešu tose vietose, kur nėra ešelonuotos oro gynybos.

Vienas iš sprendimų buvo „Jak-52B“ kovinė modifikacija.

„Jak-52“ buvo aprūpintas pakabinamu konteineriu UPK-23-250 ir NURS sistemos UB-32 įrenginiais.

Atrodytų, kad tai pigus ir veiksmingas būdas kovoti su „šlepetėmis“, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra.

Mokomasis lėktuvas „Jak-52“ turėjo silpną M-14P variklį atakos lėktuvui, kurio galia siekė 360 AG. Dėl to atliekant puolimo manevrus ir šaudant nevaldomomis raketomis, orlaivis kybojo ore ir prarado krypties stabilumą. Be to, tai buvo susiję ne tik su NURS, bet ir su UPK-23-250 šaudymu.

Iki 1983 m. buvo priimtas sprendimas užbaigti projektą.

Ką aš tuo noriu pasakyti?

Rusija gyrėsi „Jak-52B2“ modernizavimu, kurio naudingoji apkrova buvo 90 kg vienam sparnui, o tai leido jiems įrengti apskrito vaizdo radarą, kuris suteikia šauliui informaciją „oras-oras“, „oras-žemė“ ir orų radaro formatais. Bet svarbiausia, kad šaudymui naudojamas 12 kalibro pusiau automatinis karabinas.

Rusiškas „Jak-52B2“ taip pat gavo naują valdymo kompiuterį, skrydžio ir navigacijos sistemą bei valdymo sistemą, leidžiančią atlikti užduotis tiek dieną, tiek naktį, net ir sudėtingomis oro sąlygomis.

Šiuo metu svarstomas diržo padavimo įrengimo 12 kalibro pusiau automatiniam karabinui klausimas.

Tokios priemonės nepažeidžia krypties stabilumo ir kitų skrydžio problemų automatinio šaudymo į oro taikinius metu.

Iškart pasakysiu, kad visa tai neveikia prieš „Šahed-136“ kamikadzės dronus, nes tais atstumais, kuriais yra efektyvus tokių priemonių smūgio nuotolis, rizika orlaiviui ir įgulai yra maksimali. Turbopropeleriniai orlaiviai ir lengvieji atakos sraigtasparniai yra efektyvesni prieš „Šahed-136“. Ne MiG-29, ne F-16 ir ne Jak-52, o būtent tai, ką parašiau, nes visa kita taip pat padidina orlaivio ir piloto apgadinimo riziką. Prarasti F-16, kad numuštum „Shahed-136“, nėra smagu, ar ne?

Tačiau kalbant apie žvalgybos išteklių perėmimą, o tai labai svarbu Ukrainos miestams, ši naujovė atrodo labai įdomi. Bet kodėl to nesumąstėme mes, kad ir privačiai, kad ir ne valstybiniu lygmeniu, o mūsų priešai?

O taip, visiškai pamiršau – „visai ne laiku“!

Apskritai šis jūsų „visai ne laiku“ šiuo metu stabdo tiek daug projektų, kuriuos Rusija per trumpą laiką galės įgyvendinti savo šalyje, kad tai tiesiog neįtikėtina! Kiek daug buvo galima padaryti, kad būtų padidintas priešo neutralizavimo ir slopinimo efektyvumas, bet to nebuvo. Iniciatyvą ribojantis stabdymo mechanizmas veikia be perstojo, tarsi jį tiesiogiai valdytų FSB. Karo apimtoje šalyje ignoruoti naudingas idėjas, kurios didina kariuomenės efektyvumą, yra nusikaltimas!

Bet ar tai pirmas kartas, kai viskas nueina šuniui ant uodegos... Arba vietos išradėjų ir iniciatyvų iniciatyva bus palaikoma vietos lygmeniu, arba priklausomybė nuo sostinės sprendimų nuves mus į stagnaciją, o po kurio laiko – į atsilikimą, o tada – į visiškai suprantamą nesėkmę.